Po daugybės metų, praleistų stebint lenktynes iš šalies, vyrai nusprendė, kad atėjo laikas patiems tapti šios dykumų legendos dalimi ir peržengti ribą tarp fano ir lenktynininko.
Daugiau naujienų iš automobilių sporto pasaulio galite perskaityti „Automobilių sportas“ rubrikoje.
Nuo žiūrovų iki lenktynininkų
Ekipažo kelias į Dakarą prasidėjo ne nuo vairo, o nuo kopų keterų. Mindaugas ralio maratone kaip žiūrovas lankėsi penkis kartus, o Ernestas dykumų virusu užsikrėtė 2020-aisiais.
Patys sportininkai save su ironija vadina „legendiniais žiūrovais“. Daugybę metų stebėdami profesionalų kovas, jie kaupė supratimą apie ralio specifiką, kol galiausiai suvokė, kad sukauptos žinios ir patirtis jau leidžia patiems sėsti į bagį ir mesti iššūkį smėlynams.
Nors Dakaro protokoluose jie įrašyti kaip naujokai, Mindaugas autosporto virtuvėje sukasi jau 13 metų. Jo bagaže – patirtis autokroso, ralikroso ir klasikinio ralio trasose. Tuo tarpu Ernestas, nors šturmano kėdėje sėdi neseniai, jau spėjo įrodyti savo vertę tapdamas Lietuvos sprinto čempionu.
Visgi didžiausiu iššūkiu navigatoriui išlieka specifinė Dakaro navigacija pagal laipsnius, kurios lietuviškuose miškuose praktiškai nėra.
„Miške bijau pasiklysti, o sėdint šalia Mindaugo ta atsakomybė dar didesnė, nes vežame rezultatą,“ – atviravo šturmanas, pripažindamas laukiančią atsakomybę.
Dramatiška pergalė Maroke
Kelialapį į svarbiausias metų lenktynes komanda iškovojo ne pirkdama bilietą, o įrodydama savo greitį trasoje. Maroko ralyje („Rallye du Maroc“) lietuviai ne tik įveikė kvalifikacinį barjerą, bet ir tapo greičiausiais naujokais.
Už šį pasiekimą organizatoriai jiems įteikė „auksinį bilietą“ – nemokamą kvietimą į Dakarą, kurio vertė siekia apie 32 000 eurų.
Tačiau pergalė Maroke nebuvo lengvas pasivaikščiojimas. Tai tapo tikru ištvermės egzaminu, kurio metu teko įveikti 900 kilometrų maršrutus per dieną ir kovoti su kaistančiu varikliu kopose. Finalinis akcentas buvo vertas veiksmo filmo scenarijaus.
Likus vos 500 metrų iki finišo, ekipažas vertėsi net 6,5 karto. Nepaisant suniokoto bagio ir prarasto laiko, sukaupta persvara buvo tokia solidi, kad leido išlaikyti pirmąją vietą naujokų kategorijoje ir užsitikrinti vietą Dakare.
Technika ir lietuviškas užnugaris
Savo debiutui „Izoton Sport“ pasirinko „Can-Am Maverick R“ motobagį. Sprendimą lėmė techninis patikimumas – šis modelis turi standartinę pavarų dėžę be variatoriaus diržo, kas dažnai tampa silpnąja vieta dykumoje.
Komanda neslepia, kad bando sekti pasaulio čempiono Roko Baciuškos pėdomis, pradedant nuo SSV kategorijos ir palaipsniui augant.
Techniniu užnugariu rūpinsis patyrusi Jono Raudeliūno („Jonelio TV“) komanda. Mindaugui buvo principo reikalas, kad mechanikai kalbėtų ta pačia kalba ir turėtų patirties dirbant su aukščiausio lygio sportininkais, tokiais kaip Arūnas Gelažninkas.
Nors pirmasis tikslas Saudo Arabijoje yra tiesiog pasiekti finišą ir atsiimti medalį, komanda į šį projektą žiūri rimtai – jie jau užsiregistravo į Pasaulio ralio reido čempionatą (W2RC) ir planuoja įveikti visus penkis jo etapus, įrodydami, kad lietuviška komanda gali būti konkurencinga pasaulinėje arenoje.
Daugiau – „iGo2Dakar“ reportaže:
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
