Į nuolat užduodamą hamletišką klausimą „būti ar nebūti?“ patys anglai atsakė neigiamai. Futbolo gimtinės atstovams tereikėjo savo „Wembley“ stadiono tvirtovėje nepralaimėti vietą Europos čempionate jau užsitikrinusiai Kroatijai ir jiems būtų įteikę bilietą į birželio mėnesį apsilankyti Austrijos bei Šveicarijos stadionuose.
Tačiau būtent lietus bei trys taiklūs kroatų smūgiai nuplovė visas anglų viltis dalyvauti Europos futbolo čempionate. Panašu, kad anglams, kurie išmokė pasaulį žaisti futbolą, dabar reikia mokytis patiems – kad ir iš tų pačių kroatų.
Iškart po pralaimėjimo nulėkė trenerio Steve‘o McLareno bei jo asistento Terry Venableso galvos. Plakami buvo ir žaidėjai, ypač skaudūs kirčiai teko vadinamosios auksinės kartos vaikinams – Davidui Beckhamui ir kompanijai. „Paskutinius keletą metų aš nuoširdžiai tikėjau, kad šie vaikinai yra mūsų auksinė kartą. Tačiau, jeigu tai yra tiesa, tai kuo greičiau mes atsisakysime aukso standarto, tuo visiems bus geriau“ – nuoskaudos neslėpė vienas iš Anglijos Futbolo asociacijos vadovų lordas Mawhinney.
Iš jų buvo tikimasi daug, tačiau, gindami rinktinės spalvas, jie taip ir nesugebėjo iškovoti nė vieno tarptautinio trofėjaus. Maža to, pirmą kartą nuo 1994 metų, kai anglai neprasimušė į JAV vykusį Pasaulio futbolo čempionatą, jie turės praleisti vieną iš pagrindinių futbolo turnyrų. Europos futbolo čempionatas – trečias pagal populiarumą sporto renginys pasaulyje, nusileidžiantis tik Pasaulio futbolo pirmenybėms ir kovoms Vasaros olimpinėse žaidynėse.
Tad anglai susidūrė su milžiniška dilema – ką gi veikti kitų metų birželį. Po pralaimėjimo kroatams daugeliui anglų tenka keisti iš anksto sudėliotą kitos vasaros dienotvarkę. Anglijos gatvėse nešmirinės į švento Jurgio vėliavas susisukę sirgaliai, nebus net masinę isteriją kėlusių vienuolikos metrų baudinių serijų. „The Guardian“ apžvalgininkas Barney Roney anglams pataria: „Sustabdykite visus laikrodžius. Nukirpkite visas telefono linijas. Ištraukite iš savo purvino mikroautobuso apdulkėjusią ir riebaluotą šv. Jurgio vėliavą, iš savo iPodo ištrinkite Leonos Lewis atliekamą oficialų Anglijos futbolo rinktinės himną. Futbolas bent jau kitą vasarą mums, anglams, yra miręs“.
Niekas kitą vasarą Anglijoje nebepirks ir ant savo automobilių nebeklijuos plastikinių vėliavėlių. Spaudoje taipogi bus jaučiamas tam tikras štilis – trūks ironiškų ir šmaikščių rungtynių recenzijų, kuriose rungtynės būdavo prilyginamos dar vienam Antrojo pasaulinio karo laikų mūšiui. Nebus susitikimo su vokiečiais – nebus ir Blitzkrieg stiliaus dvikovos aprašymų.
O liūdniausia anglams yra tai, kad jų komandai nedalyvaujant Europos čempionate nebeliko faktoriaus, galinčio suvienyti tautą į vieną kumštį, priversti bent vieną mėnesį išgyventi bendrumo jausmą. Atsitiktinai bendradarbiais tapusiems kolegoms veikiausiai nebeliks pagrindinės temos pokalbiui užmegzti. Taip, kitą vasarą vyks Pekino olimpinės žaidynės. Tačiau sunku įsivaizduoti, kad tauta tarsi vienas kumštis palaikytų ietį nuobodžiai svaidantį atletą ar monotoniškai finišo link skubantį ilgų nuotolių ėjiką. Per daug individualizmo ir per mažai komandinės dvasios, per daug monotonijos ir per mažai masinį įkarštį gimdančios aistros.
Be to, Koventrio verslo mokyklos profesorius Simonas Chadwickas pažymi, kad Anglijos ekonomika neteks kone 2 mlrd. dolerių aukso gyslos. Palaikyti nacionalinę futbolo ekipą Anglijoje buvo tapę tarsi tam tikro vartotojiško gyvenimo stiliaus atributu. Profesorius pastebi, kad per futbolo čempionatą paspartėja ne tik plastikinių vėliavėlių ar alaus prekyba, bet ir plokščiaekranių televizorių bei keltų ar lėktuvų bilietų pardavimas.
Tačiau kažkam Anglijos nedalyvavimas Europos čempionate žada gera. Visų pirma turnyro šeimininkams. Austrijoje bei Šveicarijoje nematysime krūvas raudonžandžių, sportiniais marškinėliais vilkinčių bei alų be saiko maukiančių anglų, kurie drumsčia ramų senamiesčio gyvenimą. Nebus ir futbolo chuliganų, keliančių nerimą riaušių policijos pareigūnams. Tačiau ar visi tie šv. Jurgio pasekėjai tokie jau blogi? Atsakymas – tikrai ne, tai greičiau per ilgą laiką susiformavęs negatyvus futbolo parazitų įvaizdis. Tarkime, kai Anglijos rinktinė žaidė atrankos varžybas Izraelyje, jie nepagailėjo laiko tam, kad suorganizuotų draugišką futbolo mačą tarp žydų bei palestiniečių. Puikiausias pavyzdys, kad sportas ne tik supriešina, bet ir nutiesia tiltus tarp dviejų priešiškai nusiteikusių bendruomenių.
Bet vis dėlto ką gi po velnių anglams veikti kitą vasarą, kur išlieti susikaupusį energijos perteklių, kur rasti bendrumo šaltinį, leidžiantį užmiršti visus senus nesutarimus su įkyriu, iki gyvo kaulo įgrisusiu kaimynu? Olimpinės žaidynės vyks tik rugpjūtį, o Europos futbolo čempionatas birželį. „The Guardian“ nepasivargino ir sudarė britams birželio mėnesio reginių tvarkaraštį. Startuojant čempionatui, Briuselyje kaip tik prasidės Europos Sąjungos bei OPEC šalių susitikimas dėl energetikos klausimų. Pasiūlymas – užuot aušinus gerkles stadione, galima nuvykti į Europos sostinę ir ten praleisti 72 valandas skanduojant apie poreikį tausoti energetinius išteklius.
Birželio 10 dieną alaus bokalą galima išgerti už Edinburgo kunigaikščio, švęsiančio 87 gimtadienį, sveikatą. Tuo tarpu Anglijos rinktinės gynėjai galėtų sudalyvauti tuo metu Glazgo mieste vyksiančioje tarptautinėje povandeninės gynybos konferencijoje – galbūt tai padėtų sulopyti skylėtą Anglijos rinktinės užnugarį. Birželio 14 dieną, dar tebesitęsiant Europos futbolo čempionato grupių varžyboms, anglų sirgaliai galės stebėti penkių kriketo rungtynių tarp Anglijos ir Naujosios Zelandijos seriją. Tačiau, kaip ironizuoja „The Guardian“, įveikti Okeanijos atstovus bus itin sunku – anglai didesnės sėkmės gali tikėtis jų šalyje vyksiančiose dilgėlių valgymo varžybose.
Birželio 25-26 dienos – užuot aušinus burną stadione, verta paminėti dieną prieš piktnaudžiavimą narkotikais bei tarptautinę paramos nuo kankinimų nukentėjusiems žmonėms dieną. Birželio 27-28 dienomis, kai dvi stipriausios Europos komandos ilsėsis prieš lemiamą čempionato dvikovą, anglai kviečiami sugrįžti į jų pažeminimo vieta tapusį „Wembley“ stadioną, kuriame planuojami koncertai, skirti buvusio Pietų Afrikos Respublikos prezidento Nelsono Mandelos 90 gimtadieniui paminėti. Na ir galiausiai birželio 29-oji, tą dieną paaiškės naujasis Senojo žemyno karalius, o anglai galės guostis nebent kartodami senokai įkyrėjusį teiginį: „Po velnių, juk tai mes išmokėme juos žaisti futbolą“.
Tačiau, jei vis dėlto anglai nuspręstų Europos čempionatą žiūrėti per televiziją? Iškyla klausimas, ką tokiu atveju palaikyti. Pirma galimybė – istoriškai mažiausiai priešišką valstybę. Greičiausiai tai būtų Olandija. Kita galimybė – silpniausią čempionato komandą, juk visada smagu palaikyti nevykėlius ir tikėtis iš jų mažo stebuklo. Tokiu atveju anglų pasirinkimas būtų Austrija. Juk austrus žaisti futbolą išmokė legendinės anglų didikų giminės Rottschildų sodininkai. Trečia galimybė – rinktis palaikomą komandą pagal tai, už kurį anglišką klubą sergi. Tokiu atveju raudonųjų velnių „Manchester United“ sirgaliai linkėtų didžiausios sėkmės Portugalijai, kurioje žaidžia jų auksinis berniukas Cristiano Ronaldo. Tradiciškai frankofiliškas klubas Londono „Arsenal“ veikiausiai kumščius laikytų už prancūzus arba šveicarus. Tuo tarpu Romano Abramovičiaus valdomo „Chelsea“ klubo fanai veikiausiai visą dėmesį sukoncentruos į žiemą vyksiančią Afrikos nacijų taurę, kur pirmaisiais smuikais turėtų griežti Dramblio kaulo kranto rinktinės puolėjas Didier Drogba bei Ganos ekipos variklis Michaelis Essienas.
Vis dėlto, kad ir kiek teorijų mes paruoštumėme, panašu, kad anglams 23 birželio dienos – būtent tiek tęsis birželio 7 dieną prasidėsiantis čempionatas, kaip juokaujama, bus toks pat tuščias kaip ir ligšiolinio trenerio S. McLareno tarptautinių trofėjų kolekcija.
