Iš valstybės biudžeto nė vieno euro negaunančio LTOK didžiąją dalį pajamų sudaro loterijų bendrovės „Olifėja“ mokami dividendai. LTOK valdo 51 proc. šios bendrovės akcijų.
Skaičiuojama, kad loterijų mokesčio tarifą padidinus dviem procentiniais punktais, bendrovė per metus sumokėtų apie 2,5 mln. eurų daugiau mokesčių. Atitinkamai LTOK pajamos iš dividendų sumažėtų apie 1,3 mln. eurų. Tai sudaro kone trečdalį planuojamo organizacijos biudžeto.
„Suprantame valstybės siekį surinkti daugiau pajamų į biudžetą. Tačiau šiuo atveju papildomos valstybės biudžeto pajamos reikštų mažiau lėšų Lietuvos sportui. Todėl kviečiame valdžios atstovus ieškoti sprendimų dėl ilgalaikio ir tvaraus sporto finansavimo. Esame pasirengę aktyviai dalyvauti šiame procese“, – sako LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Ji pabrėžė, kad įstatymo projekto dėl loterijų apmokestinimo aiškinamajame rašte nėra įvertintas pakeitimų poveikis olimpinio judėjimo finansavimui. Apie tai LTOK informavo ir šalies politikus.
Finansavimas jau sumažėjo
LTOK jau anksčiau atkreipė politikų dėmesį į tai, kad olimpiniam judėjimui skirtos lėšos kartą jau buvo apkarpytos. 2023 metais, pasikeitus teisiniam reguliavimui, LTOK prarado loterijų organizatorių skiriamą paramą, tad pajamos krito daugiau nei per pusę. 2024 metų LTOK gyvena su deficitiniu biudžetu, veikla finansuojama iš anksčiau sukaupto rezervo.
Dabartiniais skaičiavimais, LTOK finansinis rezervas gali išsekti po 2028 metais vyksiančių Los Andželo olimpinių žaidynių.
„Išsekus finansiniam rezervui ims trūkti pinigų sportininkų dalyvavimui olimpinėse žaidynėse. Siūlomi mokestiniai pakeitimai šią problemą dar labiau paaštrintų – rezervas pasibaigtų anksčiau“, – prognozuoja D. Gudzinevičiūtė.
Per ketverių metų olimpinį ciklą LTOK rūpinasi Lietuvos sportininkų ir juos lydinčių delegacijų dalyvavimu devyniuose tarptautiniuose sporto renginiuose: vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse, jaunimo olimpinėse žaidynėse, Europos jaunimo olimpiniuose festivaliuose bei Europos žaidynėse.
Be to, LTOK kasmet sporto federacijoms išdalija apie 1,6 mln. eurų paramos. Šios lėšos skiriamos veiklai finansuoti ir sporto šakų plėtrai.
„Kalbame ne tik apie tuos sportininkus, kurie jau yra iškovoję medalių ir garsina Lietuvą, bet ir apie būsimą olimpiečių kartą. Daugeliui jaunųjų sportininkų dalyvavimas LTOK finansuojamuose tarptautiniuose renginiuose yra vieni pirmųjų svarbių karjeros startų. Jeigu norime daugiau Lietuvos sportininkų matyti olimpinėse žaidynėse, turime sudaryti jiems sąlygas iki jų užaugti“, – sako D. Gudzinevičiūtė.
Skirti valstybės lėšų neleidžia įstatymas
LTOK galimybę gauti finansavimą iš valstybės biudžeto riboja Sporto įstatyme nustatyti valdymo organų narių rotacijos reikalavimai. Šie reikalavimai nėra suderinami su Olimpinės chartijos nuostatomis, kurių privalo laikytis LTOK.
Pagal Olimpinę chartiją, Tarptautinio olimpinio komiteto nariai pagal pareigas turi būti ir nacionalinio olimpinio komiteto vykdomojo organo nariai be rotacijos. Tuo tarpu Sporto įstatyme numatyti rotacijos reikalavimai, nenustatant šiai situacijai reikalingos išimties.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktame Sporto įstatymo projekte LTOK buvo nustatyta išimtis dėl kadencijų ribojimo vykdomajame komitete, kaip ir numato Olimpinė chartija. Tačiau galutiniame variante išimtis buvo išbraukta, tokiu būdu sukuriant prieštaravimą tarp Olimpinės chartijos nuostatų ir Sporto įstatymo reikalavimų.
„Sportininkai olimpinėms žaidynėms rengiasi ne vienus metus, tad ir sporto finansavimo sprendimai turi būti ilgalaikiai. Norime išvengti situacijos, kai artėjant olimpinėms žaidynėms tektų ieškoti pinigų Lietuvos sportininkų dalyvavimui jose. Todėl kviečiame politikus spręsti šią problemą, kol dar turime laiko“, – sako D. Gudzinevičiūtė.
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.


