Bandymams pasirinkta trinkelėmis grįsta kelio atkarpa Druskininkuose. Kiekvienas iš 41 konkurso dalyvio turėjo įsibėgėti iki maždaug 85 km/val. greičio, o tuomet vairuotojas staigiai nuspausdavo stabdžių pedalą ir laikydavo jį iki visiško automobilio sustojimo.
Kiekvienas automobilis stabdė du kartus, o galutinis rezultatas apskaičiuotas išvedus abiejų bandymų vidurkį. Oro temperatūra tuo metu siekė 5 laipsnius šilumos, santykinė oro drėgmė – 94 proc.
Kadangi automobiliai pradėdavo stabdyti važiuodami skirtingu greičiu, mokslininkai jų rezultatus palygino pagal lėtėjimo intensyvumą. Šis rodiklis, matuojamas metrais per sekundę kvadratu (m/s²), parodo, kaip sparčiai automobilis mažina greitį. Kuo jo reikšmė didesnė, tuo intensyviau automobilis stabdo.
Geriausiai stabdė „XPeng“, tačiau tarp lyderių – ir nebrangūs modeliai
Didžiausią lėtėjimą pasiekė elektrinis sedanas „XPeng L03“ – 9,19 m/s². Nuo 83 km/val. greičio automobilis visiškai sustojo per 2,7 sekundės, nuvažiavęs 31 metrą.
Antrąją vietą užėmė „Hyundai IONIQ 3“, kurio lėtėjimas siekė 9,04 m/s². Trečiąja vieta pasidalijo „MG S6 EV“ ir „Cupra Raval“ – po 9,03 m/s². Nuo jų nedaug atsiliko hibridinis „Renault Clio“ (9,02 m/s²), tapęs geriausiai stabdžiusiu automobiliu su vidaus degimo varikliu.
Tarp geriausiai pasirodžiusių modelių taip pat pateko „XPeng P7+“ (8,97 m/s²), „Mercedes-Benz GLC 400 4MATIC EQ“ (8,93 m/s²), įkraunamas hibridas „Jaecoo 7“ (8,90 m/s²) ir benzininis „Kia K4 Sportswagon“ (8,87 m/s²).
Įdomu tai, kad geriausius rezultatus pasiekė ne vien brangūs automobiliai. Ekonominei klasei priskirti „Hyundai IONIQ 3“, „Cupra Raval“ ir „Renault Clio“ aplenkė visus prabangiausios kategorijos dalyvius.
Vis dėlto tarp geriausiai ir prasčiausiai stabdžiusių automobilių užfiksuotas skirtumas buvo kur kas reikšmingesnis, nei galima spręsti vien iš lėtėjimo rodiklių.
Vienam sustojus, kitas vis dar važiuotų 43 km/val. greičiu
Mažiausias bandymuose užfiksuotas lėtėjimas siekė 7,47 m/s². Nuo geriausio rezultato jį skyrė 1,72 m/s². Kad būtų lengviau suprasti šio skirtumo reikšmę, mokslininkai išmatuotus rodiklius perskaičiavo į teorinį stabdymo kelią nuo 100 km/val. greičio.
Pagal šiuos skaičiavimus, geriausiai pasirodžiusiam „XPeng L03“ sustoti prireiktų maždaug 42 metrų. Tuo metu automobilis, kurio lėtėjimas buvo mažiausias, nuvažiuotų apie 51,6 metro. Taigi skirtumas siektų beveik 10 metrų. Tačiau dar iškalbingesnis kitas palyginimas.
Toje vietoje, kur „XPeng L03“ jau būtų visiškai sustojęs, prasčiausiai stabdęs automobilis vis dar važiuotų maždaug 43 km/val. greičiu.
Žieminių padangų skirtumai atsiskleidė ant trinkelių
Bandymų metu naudotos dviejų tipų žieminės „Continental“ padangos. Dauguma automobilių buvo su Vidurio Europos klimato sąlygoms skirtomis padangomis, o dešimt konkurso dalyvių – su šiaurietiškomis „Continental VikingContact“.
Nors abiejų tipų padangos skirtos žiemai, jų savybės skiriasi. Vidurio Europos tipo padangos labiau pritaikytos šaltam ir šlapiam asfaltui, o šiaurietiškos pasižymi minkštesniu gumos mišiniu bei protektoriumi, skirtu geresniam sukibimui su ledu ir suplūktu sniegu.
Šie skirtumai atsispindėjo ir Druskininkuose atliktų matavimų rezultatuose. Automobilių su Vidurio Europos tipo žieminėmis padangomis vidutinis lėtėjimas siekė 8,53 m/s², o su šiaurietiškomis – 7,91 m/s².
Perskaičiavus šiuos rodiklius į teorinį stabdymo kelią nuo 100 km/val., susidarytų maždaug 3,6 metro skirtumas.
Tai, kad padangų tipas nebuvo vienintelis rezultatams įtakos turėjęs veiksnys, patvirtino ir vienas iš bandytų „Mercedes-Benz“ modelių.
Beveik 2,5 tonos sveriantis elektrinis „Mercedes-Benz GLC 400 4MATIC EQ“ buvo su šiaurietiškomis padangomis, tačiau pasiekė 8,93 m/s² lėtėjimą. Tai geriausias rezultatas šioje padangų grupėje ir vienas geriausių visame bandyme.
Pakeitus kelio dangą, stabdymo kelias pailgėjo beveik 23 metrais
Dar vienas bandymas leido palyginti, kiek stabdymo efektyvumas priklauso nuo kelio dangos. Tam pasirinktas „Mercedes-Benz C 400 4MATIC EQ“, kuris su tomis pačiomis šiaurietiškomis žieminėmis padangomis buvo išbandytas ant asfalto, trinkelių ir šlapio žvyro.
Didžiausias lėtėjimas užfiksuotas ant asfalto – 8,94 m/s². Ant trinkelių jis sumažėjo iki 7,95 m/s², o ant šlapio žvyro siekė vos 5,86 m/s².
Pagal šiuos rodiklius apskaičiuotas teorinis stabdymo kelias nuo 100 km/val. ant asfalto siektų 43,2 metro, ant trinkelių – 48,5 metro, o ant šlapio žvyro – net 65,8 metro.
Mokslininkų skaičiavimai atskleidė ir dar vieną iškalbingą skirtumą. Toje vietoje, kur ant asfalto automobilis jau būtų sustojęs, ant šlapio žvyro jis vis dar važiuotų beveik 59 km/val. greičiu.
Ar sunkesni automobiliai stabdo prasčiau?
Bandymų rezultatai taip pat leido palyginti skirtingos masės automobilių stabdymo efektyvumą. Tarp dalyvių, naudojusių vienodo tipo padangas, lengvesnių nei 1,6 tonos automobilių vidutinis lėtėjimas siekė 8,65 m/s². Sunkesnių nei 2 tonos modelių rezultatas buvo tik šiek tiek mažesnis – 8,53 m/s².
Tarp geriausiai stabdžiusių automobilių pateko tiek maždaug 1,2 tonos sveriantis „Renault Clio“, tiek 2,2 tonos masės „XPeng P7+“. Panašūs rezultatai užfiksuoti ir automobilius palyginus pagal pavaros tipą. Tarp dalyvių su Vidurio Europos tipo žieminėmis padangomis elektromobilių vidutinis lėtėjimas siekė 8,56 m/s², o vidaus degimo variklius turinčių automobilių – 8,50 m/s².
Taigi šiuose bandymuose automobilio masė ar pavaros tipas nebuvo lemiami veiksniai. Gerokai ryškesni skirtumai išryškėjo lyginant atskirų modelių stabdymo efektyvumą, naudojamas padangas ir važiavimo dangą.
VILNIUS TECH mokslininkų surinkti duomenys papildys kitus „Lietuvos metų automobilio 2027“ konkurso komisijos vertinimus.
Lapkričio 21 dieną devyni geriausi automobiliai dalyvaus baigiamajame TOP 9 teste, lapkričio 24–25 dienomis bus paskelbti nominantai ir finalininkai, o konkurso nugalėtojai paaiškės lapkričio 28 dieną Vilniuje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!


