• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos rankinio lygos (LRL) klubai jau antrą sezoną viešai skelbia savo metinius biudžetus. Taip pat buvo pateikta komandų amžiaus vidurkis, turimų legionierių skaičius bei arenų dydis. Pateikiame ir LRL klubų iškovotų titulų skaičių bei kuriais metais jie debiutavo Lietuvos čempionate atkūrus nepriklausomybę.

Lietuvos rankinio lygos (LRL) klubai jau antrą sezoną viešai skelbia savo metinius biudžetus. Taip pat buvo pateikta komandų amžiaus vidurkis, turimų legionierių skaičius bei arenų dydis. Pateikiame ir LRL klubų iškovotų titulų skaičių bei kuriais metais jie debiutavo Lietuvos čempionate atkūrus nepriklausomybę.

REKLAMA

Klubų biudžetai

Didžiausius šio sezono biudžetus planuoja turėti trys klubai, praėjusį sezoną pasidaliję prizininkų pakylą – čempionas Klaipėdos „Dragūnas“, vicečempionės Pasvalio „Pieno žvaigždės“ ir prizininkė Vilniaus „Šviesa“. Pastaroji šį sezoną labiausiai – apie 100 tūkst. eurų – augino finansinius raumenis.

Apie 40 tūkst. eurų augo ir Alytaus „Varsos-Stronglaso“ klubo biudžetas, susilyginęs su Kauno „Granito-Kario“. Mažiausiu biudžetu, kaip ir praėjusį sezoną, verčiasi tik iš vietinių varėniškių sudaryta „Ūla“.

REKLAMA
REKLAMA

Net šešis LRL klubus iš septynių remia miestų ir rajonų savivaldybės. Prie klubų biudžetų prisideda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Alytaus miestų bei Pasvalio ir Varėnos rajonų savivaldybės. Savivaldybės paramos negauna tik HC „Vilnius“.

REKLAMA

1-3. Klaipėdos „Dragūnas“ – 300 tūkst. eurų

1-3. Pasvalio „Pieno žvaigždės“ – 300 tūkst. eurų

1-3. Vilniaus VHC „Šviesa“ – 300 tūkst. eurų

4-5. Alytaus „Varsa-Stronglasas“ – 160 tūkst. eurų

4-5. Kauno „Granitas-Karys“ – 160 tūkst. eurų

6. HC „Vilnius“ – 150 tūkst. eurų

7. Varėnos „Ūla“ – 60 tūkst. eurų

Namų arenos

Didžiausioje arenoje rungtyniauja „Varsa-Stronglasas“. Alytaus arena talpina 5500 žiūrovų. Antra pagal dydį – „Pieno žvaigždžių“ arena, trečia – „Dragūno“ namų salė. Mažiausioje salėje Kaune rungtyniauja labiausiai tituluotas šalies klubas „Granitas-Karys“.

REKLAMA
REKLAMA

1. „Varsa-Stronglasas“ – 5500 žiūrovų (Alytaus arena)

2. „Pieno žvaigždės“ – 1200 žiūrovų („Pieno žvaigždžių“ arena)

3. „Dragūnas“ – 800 žiūrovų (Klaipėdos bazių valdymo centro didžioji sporto salė)

4-6. „Šviesa“ – 300 žiūrovų (VMSM „Sostinės tauro“ sporto salė)

4-6. „Vilnius“ – 300 žiūrovų (Vilniaus rankinio salė)

4-6. „Ūla“ – 300 žiūrovų (Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos sporto salė)

7. „Granitas-Karys“ – 200 žiūrovų (LSMU sporto centras)

Komandos žaidėjų amžiaus vidurkis

Vyriausia LRL komanda, kaip ir praėjusį sezoną, yra „Vilnius“. Sostinės ekipos rankininkų amžiaus vidurkis padidėjo metais iki 28-erių. Jauniausia komanda tapo „Granitas-Karys“, aplenkęs pernai jauniausia buvusią „Ūlą“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

1. „Vilnius“ – 28 m.

2. „Šviesa“ – 26,4 m.

3. „Varsa-Stronglasas“ – 25 m.

4. „Dragūnas“ – 24,2 m.

5. „Pieno žvaigždės“ – 22 m.

6. „Ūla“ – 21 m.

7. „Granitas-Karys“ – 19 m.

Komandų legionieriai

Sezono pradžioje penki LRL klubai užregistravo 18 žaidėjų iš aštuonių užsienio valstybių. Be legionierių, kaip ir praėjusį sezoną, verčiasi dvi komandos – „Granitas-Karys“ ir „Ūla“.

REKLAMA

Didžiausias lygos legionas iš Ukrainos – net 10 rankininkų, du rankininkai iš Baltarusijos, po vieną iš Sakartvelo, Moldovos, Serbijos, Kazachstano, Egipto ir Brazilijos.

Užsienietis treniruoja tik vieną mūsų šalies klubą. Čempionų „Dragūno“ rankininkų žaidimui diriguoja ispanas Oscaras Gutierrezas Aguilaras.

1. „Pieno žvaigždės“ – 7 legionieriai (6 ukrainiečiai ir kazachas)

2. „Dragūnas“ – 6 legionieriai (2 ukrainiečiai, kartvelas, moldavas, serbas ir brazilas)

3-4. „Varsa-Stronglasas“ – 2 legionieriai (ukrainietis ir baltarusis)

3-4. „Vilnius“ – 2 legionieriai (egiptietis ir baltarusis)

5. „Šviesa“ – 1 legionierius (ukrainietis)

6. „Ūla“ – be legionierių

7. „Granitas-Karys“ – be legionierių

Iškovoti titulai

Iš dabartinių LRL klubų keturi yra tapę Lietuvos čempionais. Daugiausia titulų – „Granito“ sąskaitoje. Kauniečiai šalies čempionatą laimėjo net 15 metų iš eilės (1991-2005 m.) ir dar du titulus pridėjo 2008-2009 metais. Antroje vietoje pagal laimėtus titulus esantis „Dragūnas“ praėjusį sezoną iškovojo jubiliejinį 10-ą titulą.

REKLAMA

Iš jau neegzistuojančių klubų, Lietuvos čempionu dukart 2006-2007 m. dar yra tapęs Panevėžio „VikingMalt“. 2020 m. sezonas buvo nebaigtas dėl pandemijos. Iš dabartinių LRL dalyvių aukso dar nėra laimėję „Ūla“, „Vilnius“ ir „Pieno žvaigždės“.

1. „Granitas-Karys“ – 17 titulų

2. „Dragūnas“ – 9 titulai

3. „Šviesa“ – 4 titulai

4. „Varsa-Stronglasas“ – 1 titulas

Debiutas Lietuvos rankinio čempionate

Po nepriklausomybės atkūrimo pirmasis Lietuvos vyrų rankinio čempionatas (dabartinė LRL) buvo surengtas 1990-1991 metais. Nuo pat įkūrimo iki šiol čempionate rungtyniauja du klubai – „Granitas“ ir „Varsa“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dar 1993 metais debiutavusi „Ūla“ į LRL grįžo po 6 metų pertraukos 2024-2025 m. sezone. Vėliausiai, iš šiuo metu žaidžiančių klubų, aukščiausioje lygoje debiutavo Pasvalio „Pieno žvaigždės“, kurios taip pat buvo padariusios net 8 metų pertrauką ir į LRL grįžo praėjusį sezoną.

1. „Granitas-Karys“ – 1990 m.

2. „Varsa-Stronglasas“ – 1990 m.

3. „Ūla“ – 1993 m.

4. „Dragūnas“ – 1999 m.

5. „Šviesa“ – 2002 m.

6. „Vilnius“ – 2004 m.

7. „Pieno žvaigždės“ – 2014 m.

Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų