„Visoje Lietuvoje yra labai daug norinčiųjų žaisti ledo ritulį. Bet visi gėdijasi, ypač „Akropoliuose“, kur dažniausiai ir vyksta treniruotės, kad į juos labai žiūrės ir juoksis“, – kalbėjo Klaipėdos mėgėjų komandos „Kirai“ ledo ritulininkas Vaclovas Gedvilas.
„Tai buvo maždaug prieš šešerius ar septynerius metus. Dirbau televizijoje ir rengiau sporto laidą. Klaipėdos komanda, dalyvavusi Latvijos miesto Liepojos atvirajame čempionate, mane pakvietė padaryti reportažą. Važiavome kartu ir man pasiūlė: „Pabandyk, ateik į treniruotę.“ Pačiūžas avėjęs buvau ir mokėjau čiuožti tiesiai, bet per pirmas treniruotes stabdydavau tiesiog atsitrenkdamas į bortą. Nei pasukti, nei stabdyti nemokėjau. Vaikystėje mes žaisdavome ledo ritulį šiaip – su batais. Buvo įdomu pabandyti su pačiūžomis“, – pasakojo V. Gedvilas.
Kaip ir V. Gedvilas, dauguma mėgėjų ledo ritulį pradeda žaisti būdami jau toli gražu ne vaikų ar paauglių amžiaus. Dažnam tenka prieš tai išmokti čiuožti. NLRL ir žemesnio pajėgumo lygose žaidžia vyrai nuo 20 iki 50 metų.
Inventorius - nepigus
Ledo ritulys atrodo brangiai kainuojanti sporto šaka, palyginti su kitais Lietuvoje populiariais žaidimais – krepšiniu ar futbolu. Vien apsirengti prieš treniruotes ar rungtynes visą amuniciją kiek prireikia laiko. „Kol apsirengi – spėji sušilti“, – juokavo V. Gedvilas.
Ir visa ta amunicija, žinoma, kainuoja. Bet ledo ritulio entuziastas iš Klaipėdos tikina, kad gerai paskaičiavus, kainos nebaugina.
„Taip, jeigu eitum į ledo ritulio aprangos parduotuvę ir viską pirktum naują, būtų labai brangu. Išleistum apie pusantro tūkstančio litų vidutinės klasės aprangai. Bet aš tą komplektą nusipirkau prieš septynerius metus, išskyrus, aišku, lazdas, nes jos lūžta. Dar pirštinės. Jos yra odinės. Jeigu jų tinkamai neprižiūri, gali prireikti ir jas pasikeisti. Bet jei jas prižiūrėsi tinkamai, penkerius metus galėsi drąsiai nešioti. Žaidžiant mūsų lygiu, pačiūžos tikrai gali būti amžinos, šortai gali apiplyšti, bet jų aš dar nekeičiau. Taip, palyginti su futbolu arba krepšiniu, ledo ritulio ekipuotė yra šiek tiek brangesnė. Bet krepšinio batelių užtenka sezonui. Futbolo bateliai – laukui vieni, salei – kiti. Jų dviejų porų prireikia per metus. Žinau, ką sakau, nes esu žaidęs ir futbolą, ir krepšinį. Todėl ledo ritulys nėra daug brangesnis už kitus žaidimus“, – samprotavo V. Gedvilas.
Dažniausiai keičiamos lazdos
Ledo ritulio lazda yra dažniausiai keičiama sportininko amunicijos dalis. Bet kiek laiko viena lazda išlaikys, sunku prognozuoti.
„Nusipirkau dvi vienodas lazdas. Su viena jų žaidžiau pusantrų metų. O kita sulūžo po trijų savaičių. Yra žmonių, žaidžiančių gerokai ilgiau, yra ir vieną po kitos keičiančių. Tai daugiausia priklauso nuo žaidimo stiliaus“, – pasakojo V. Gedvilas. Anot jo, kai kurios lazdos nėra vienkartinės. Net sulūžusias galima pataisyti.
Vartininku būti sunku
Išskirtinė persona ledo ritulio aikštelėje – vartininkas. Jis prieš rungtynes drabužinėje praleidžia dvigubai daugiau laiko. Ir jo amunicija kainuoja dvigubai daugiau.
„Vartininku būti sunkiau. Nors sveikatos sutrikimų nebūna, bet gauti rituliu, skriejančiu 70–80 km/val. greičiu, į šalmą didelio džiaugsmo nėra. Jo stovėsena primena sėdėjimą ant taburetės, kurios nėra, – tai fiziškai sunkus darbas. Ledo ritulio vartininkas turi būti labai ramus. Čia situacija keičiasi žaibiškai. Jeigu tik susinervinsi, neturėsi laiko susitvardyti. Tokių, kaip futbolo, pertraukėlių, kai lauki, kol atsineš kamuolį, kol pakels kampinį, – nėra“, – pasakojo V. Gedvilas.
Lietuvos mėgėjų komandose iš vartininkų nereikalaujama mokėti už treniruotes, nemažai klubų prisideda perkant vartininkų aprangą.
Žaidžiant ledo ritulį, brangiausias dalykas yra ledo nuoma
„Įvairūs klubai sprendžia ledo nuomos klausimą skirtingai. Klaipėdoje ledo nuoma nuo 21 iki 23 val. kainuoja 330 litų. Tuo metu drąsiai gali žaisti 25 žmonės, per dvi valandas prisibėgioji iki valiai. Iš ryto Klaipėdoje ledas kainuoja 200 litų už beveik dvi valandas. Panašios kainos yra Šiauliuose ir Kaune.
Vilniuje „Akropolyje“ jos kiek aukštėlesnės. Sostinės pramogų arenoje – labai brangu. Dvi su puse valandos, per kurias sužaidžiamos rungtynės, kainuoja 900 litų. Todėl niekas ten nesitreniruoja, nebent rungtyniauja. Šiaip, atsižvelgiant į klubo politiką, vienam žmogui treniruotė kainuoja 10–30 litų“, – ledo nuomos įkainius dėstė „Kirų“ ledo ritulininkas.
Treneris - samdomas
„Trenerius samdo net atėjusieji „nuo balos“. Jie surinko žmonių, sužaidė rungtynes, gavo 0:15, 0:18, 0:20 ir suprato, kad patys nieko neišmoks. Dažniausiai mėgėjų komandų treneriais dirba vaikų ledo ritulio mokyklų treneriai, taip pat treniruojantys ir suaugusiuosius“, – tvirtino V. Gedvilas. Jo komanda treniruojasi tris kartus per savaitę. 2–3 treniruotės per savaitę yra įprasta Lietuvos ledo ritulio mėgėjams.
„Tikrai nėra taip, kad vyrai susirenka į rungtynes, po jų išgeria alaus ir išsiskirsto“, – tikino klaipėdietis.
Savo pamėgtai sporto šakai V. Gedvilas rado pliusų, išskiriančių ją iš kitų žaidimų: „Tai yra gerokai intensyvesnė sporto šaka, greičiai čia visai kiti ir adrenalinas, emocijos. Kad ir kaip būtų keista, bet ant ledo suprakaituoji gerokai greičiau, emocijų patiri daugiau, orientuotis reikia staigiau. O didžiausias pranašumas yra tas, kad būnant ant ledo, labai lavėja kvėpavimo takai. Įrodyta, kad ledo ritulininkai vidutiniškai serga mažiau, palyginti su futbolininkais ar krepšininkais.“
Kiek tai kainuoja:
Pačiūžos – 150–2 000 litų Blauzdinės – 50 litų Kojinaitės – 10 litų Kojų apsaugos – 70–200 litų Genitalijų apsaugos – 50 litų Šortai – 100–400 litų Krūtinės apsauga – 100–200 litų Pirštinės – 150–400 litų Alkūnės – 70–200 litų Treniruočių marškinėliai – 50 litų Šalmas su veido apsauga – 150–350 litų Lazda – 70–500 litų Ritulys – 3 litai Vartininko amunicijos kainą reikia padauginti iš dviejų
Ingvaras Butautas
