Po rungtynių „Inter“ kapitonas Lautaro Martinezas kalbėjo atvirai: „Negalėjau net pakelti kojos, apsivyniojau stipriu tvarsčiu ir išėjau į aikštę. Buvau tai pažadėjęs žmonai ir vaikams.“
L. Martinezas 21-ą minutę įmušė pirmąjį „Inter“ įvartį ir vėliau išprovokavo baudinį, o visa tai jis padarė žaidžiant praktiškai viena koja. L. Martinezas rizikavo visai nepasirodyti „Inter“ ir „Barcelona“ atsakomajame mače, tačiau vis dėlto padėjo savo komandai patekti į Čempionų lygos finalą.
Po kelių sudėtingų dienų dėl traumos, patirtos pirmose rungtynėse Barselonoje, puolėjas neslėpė emocijų.
„Pradėkime nuo pirmųjų rungtynių. Tada labai kentėjome, bet atlikome neįtikėtiną komandinį darbą prieš itin pajėgią komandą. Man buvo sunku: negalėjau net pakelti kojos. Pirmąsias dvi dienas po traumos praleidau namie verkdamas. Visą savaitę treniravausi du kartus per dieną, bandžiau atsigauti. Užsidėjau stiprų tvarstį ir išėjau į aikštę. Toks jau aš esu.“
Nepaisant visų sunkumų, L. Martinezas buvo aikštėje.
„Tokiose rungtynėse privalai būti. Verkiau kartu su žmona ir vaikais namie, bet jiems pažadėjau, kad būsiu. Mama irgi labai jaudinosi, visą rytą man skambinėjo, bet neatsakiau – ji labai jautriai viską išgyvena.“
L. Martinezas taip pat atvirai įvertino savo dabartinę būklę.
„Jaučiuosi negerai, bet dirbsime, kad atsigaučiau. Dabar viduje siaučia daugybė emocijų. Čia – milžiniškas spaudimas, daug minčių, bet „Inter“ jau keletą metų kelia savo lygį. Turime tuo didžiuotis: ši komanda niekada nepasiduoda, šis stadionas – neįtikėtinas. Mes norime Čempionų lygos trofėjaus nuo pirmos dienos. Tiksliau – nuo tos dienos, kai pralaimėjome Stambule. Pasimėgaukime šiuo finalu.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
