Pusfinalyje įspūdingai įveikęs latvį Janį Fieldmanį klaipėdietis laukė finalinio susirėmimo su „Sparta Gym“ auklėtiniu Igoriu Osininu, kuris po varginančios kovos pusfinalyje įveikė lenką Lukaszą Leczyckį.
„Finalas – tai buvo šachmatų partija. Man teko dirbti daugiau rankomis, nes kojomis negalėjau dirbti po pusfinalio... Labai stipriai užtino mano dešinė koja. Taigi aš boksavausi, o Igoris dirbo kojomis. Teko daug dirbti gynyboje, stengiausi, kuo daugiau atsakyti. Manau, ketvirtą – ekstra raundą – sėkmingai „ištraukiau“. Tai buvo šachas ir matas. Taip, kova buvo apylygė, pagarba Igoriui. Galbūt, teks dar kartą susitikti ringe“, - po triumfo kalbėjo M. Danius.
Jis tuoj pat priminė, kad dabar suremti pirštines norėtų su klubo „Titanas“ auklėtiniu Deividu Danyla.
„Norėjau kovoti su Igoriu, dabar noriu su Danyla. Tikiu, kad Igoris dabar galvoja, kad laimėjo kovą, o aš galvoju, kad laimėjau aš. Tačiau tai nusprendžiame ne mes. Viską matė žiūrovai, teisėjai. Taip, po trijų raundų tikėjausi, kad teisėjai skirs ekstra raundą, nes nebuvo akivaizdžios vieno iš mūsų persvaros. Ištvermė yra mano stiprioji pusė. Ketvirtame raunde nusprendžiau keisti taktiką: iš pat pradžių spaudžiau, nes mačiau, kad Igoris yra ganėtinai sunkokas. Matyt, po svėrimų jis priaugo nemažai kilogramų“.
Ketvirtajame raunde M. Danius nusprendė „apžaisti“ savo varžovą ir tikslingai rinkti taškus. „Manau, kad man tai pavyko“, - sakė M. Danius. - Jau prieš kovą žinojau, kad bus karas ringe. Visą savo karjerą mačiau Igorio kovas, mačiau, kaip jis auga, kaip nukautuoja savo varžovus. Visada jaučiau jam pagarbą, tačiau kovos labai laukiau. O jos sulaukęs žinojau, kad negalėsiu žengti nė vieno žingsnio atgal“.
„Dabar esu užsibrėžęs savo tikslus, man patinka iššūkiai. Dabar noriu kovos su D. Danyla, o po to noriu susitikti su Stanislavu Renica. Tikiuosi, kad pastarasis laimės kovą Estijoje ir mes susitiksime trečią kartą. To noriu labiau nei kovos su D. Danyla, - sakė M. Danius. - Esu Stanislavui pralaimėjęs Moldovoje. Dėl to pralaimėjimo aš nesiginčiju, bet antra kova? Penki raundai – vieni vartai. Teisėjai nusprendė kitaip, tačiau manau, kad čempiono diržas, kurį dabar turi S. Renica, turėjo būti mano. Jo vis dar noriu ir tikiuosi jį iškovoti“.
Vilnietis I. Osininas po pralaimėjimo nebuvo nusiteikęs daugžodiauti. „Buvo rimta kova. M. Daniaus smūgiai yra labai stiprūs. Kelis kartus jau buvau pagalvojęs, kad „atsisėsiu“ ringe, bet mane išgelbėjo charakteris, - kalbėjo I. Osininas. - Aš nežinau, kas nutiko. Šįkart tikrai nebuvau susitvarkęs „su galva“. Finale jaučiausi tarsi ne savo kailyje. Skraidžiau kažkur padebesyse, atrodė, kur vėjas pučia, ten ir varau. Nebuvau savas šiame turnyre. Per šį turnyrą daug apie save sužinojau“.
„Ką pagalvojau, kai išgirdau, kad yra skiriamas ekstra raundas? Nieko, pagalvojau, kad dabar reikės pavaryti... Tačiau dabar viskas yra kaip yra“, - pečiais traukė I. Osininas.
