Lietuvos žiniasklaida K. Kemzūrą suskubo pavadinti bedarbiu, kai krepšinio specialisto vedami austrai suklupo kvalifikaciniame „Eurobasket 2017“ turnyre. B grupėje Austrijos nacionalinė ekipa iškovojo 2 pergales, patyrė 4 pralaimėjimus ir į Europos čempionatą nepateko.
Ar padės K. Kemzūrai pirmasis austras NBA?
„Visiškai bedarbis nesu. Pratęsiau bendradarbiavimą su Austrijos krepšinio federacija ir treniruosiu Austrijos rinktinę. Šiuo metu nėra toks intensyvus mano darbas – stebėjimas, bendravimas, žaidėjų lankymas. Kitą vasarą nusimato patekimo į kvalifikaciją turnyras, - tv3.lt pasakojo K. Kemzūra. – Kas nepavyko praėjusią vasarą – norisi, kad dalyvauti visi geriausi.“
Čia treneris pirmiausiai turėjo galvoje pirmą Austrijos krepšininką, prasibrovusį į NBA. 21 metų 213 cm ūgio Jacobas Poltlas NBA naujokų biržoje vasarą buvo pakviestas devintuoju šaukimu ir tapo Jono Valančiūno komandos draugu „Toronto Raptors“ komandoje.
„Aišku, be darbo su Austrijos rinktine esu atviras pasiūlymams klubiniame krepšinyje. Dar manęs Lietuvos krepšinio federacija paprašo padėti su penkiolikmečių krepšinio karta, pagelbėju ir kolegoms, jei užtenka laiko“, - pasakojo K. Kemzūra.
Paprašytas palyginti darbą Latvijos, Lietuvos ir Austrijos rinktinėse K. Kemzūra šyptelėjo: „Be abejonės, Lietuvoje ir Latvijoje krepšinis yra mylimas, o pas mus tai dar ir pagrindinė sporto šaka. Didžiulis dėmesys, krepšinio kultūra. Austrijoje jie neturi tokių tradicijų ir pasiekimų. Skirtumas didžiulis, jei kalbėsime ir apie žaidėjų arsenalą. Geriausia pagal sudėtį ir talentą buvo ir tebėra Lietuvos rinktinė. Aišku, Austrijoje tie vyrai, kurie atvažiuoja, stengiasi. Yra kaip yra. Jei kas negali atvažiuoti ar gauna traumą? Jei Lietuvoje dar gali rasti sprendimų, tai ten žymiai sunkiau.“
Austrai vietoj kamuolio renkasi geriau slides
Nėra ko slėpti – 2010 metais su Lietuvos rinktine pasaulio čempionato bronzą laimėjęs treneris ėmėsi statyti austrų krepšinį nuo pamatų. Paskutinį kartą Austrija Europos čempionate žaidė prieš 40 metų, o visi šeši pasirodymai Senojo žemyno pirmenybėse baigiasi 1977 metais. Vėliau „Eurobasket“ turnyrų kvalifikacijos kartelė šiai šaliai buvo pernelyg aukštai iškelta.
„Darbas nuveiktas didžiulis, federacija žengė didelį žingsnį, stengdamasi eiti profesionaliu keliu. Daug nuveikėme struktūroje. Pasigirti tiesa nėra kuo, nepatekome į 2017 metų Europos čempionatą. Galime kalbėti, kad pritrūko vieno metimo, vieno atkovoto kamuolio ar geros gynybos. Toks gyvenimas. Kartais atrodo, kad padarei labai daug, bet to neužtenka. Šiuo atveju taip atsitiko su Austrijos rinktine“, - mintimis dalijosi pašnekovas.
Anot jo, Austrija labiau žiemos sporto šalis, turi neblogą krepšinio lygą, bet ji nėra tokia stipri kaip LKL. „Kartais atsiranda gerų žaidėjų. Turi pirmąjį žaidėją NBA lygoje – J. Poltlą, yra įdomių jaunų, tačiau jiems dar toli iki aukščiausio lygio. Austrams daug kas naujovės, kas mums natūralu ir suprantama“, - teigė K. Kemzūra.
Paklaustas, kodėl užsienyje su klubais dirba vos du Lietuvos treneriai (Mindaugas Budzinauskas treniruoja Gdansko Starogardo „Polpharma“, Gediminas Petrauskas – Pakšo „Atomeromu“), o bedarbių eilė (Rimas Kurtinaitis, Jonas Kazlauskas, Ramūnas Butautas, Gintaras Krapikas, Valdemaras Chomičius ir kiti) vis ilgėja, K. Kemzūra atsakė, kad vieno paaiškinimo nėra.
„Tai kompleksas priežasčių. Pirmiausiai yra sudėtinga situacija Europoje – išaugusi konkurencija, ekonomika išgyvena ne pačius geriausius laikus, kai kurios rinkos pasitraukė. Pavyzdžiui, Ukrainoje anksčiau žaidė ir treniravo daug užsieniečių, dabar šito nėra. Rusijoje kitokia situacija buvo – kiek man žinoma labai pasikeitė. Ispanijoje yra tam tikri ribojimai treneriams užsieniečiams, - komentavo strategas. - Nebėra tokios rotacijos. Viena vertus tai gerai, nes trenerio darbas tam tikrais atvejais nuvertinamas – jei kas, iš karto keičiama, keičiama, keičiama... Šiuo atveju yra mažesnė rotacija. Kitos šalys atsižvelgia į savus trenerius. Gal ne paskutinis faktorius – agentų ryšiai. Ne paslaptis, reikalingi ir tie dalykai.“