Lietuvos kalnų slidinėjimo atgmimo šaukliu sovietmečiu neabejotinai galima vadinti Jurijų Dementjevą. Iš Kazachstano kilęs, o vėliau Baltarusijoje gyvenęs rusas į Lietuvą persikėlė vedęs vilnietę.
Jis buvo vienas geriausių SSRS kalnų slidininkų. 1973-iaisiais J.Dementjevas patyrė sunkią traumą, tačiau po aštuonių mėnesių vėl atsistojo ant kojų ir 1974 m. dalyvavo SSRS Tautų spartakiadoje atstovaudamas Baltarusijos rinktinei. Po šių varžybų baigė sportininko karjerą.
Kai Lietuvos kalnų slidinėjimo entuziastai sužinojo, kokio lygio specialsitas atvyko, jų pastangomis J.Demetjevas gavo trenerio etatą ir 1979 m. Vilniuje subūrė jaunimo grupę.
Jos nariai netruko tapti vienais Lietuvos kalnų slidinėjimo lyderių ir daug metų neužleido pozicijų. Tiesa, pats J.Dementjevas, padirbęs vos kelerius metus, pasitraukė iš trenerio darbo. To priežastis – spaudoje pasirodę straipsniai apie jo nesąžiningus poelgius darbe.
„Padariau labai didelių, tiesiog neatleistinų klaidų. Esu labai dėkingas amžinatilsį žurnalistei Romai Grinbergienei. Ji daug prisidėjo, kad tapčiau treneriu Lietuvoje, bet ir labai laiku paviešino mano klaidas. O juk turėjau neįtikėtinai geras darbo sąlygas. Mums nieko netrūko, važinėjome į stovyklas po visą SSRS, jau po trejų metų darbo mano auklėtiniai dalyvavo SSRS čempionatuose, Tautų spartakiadose“, – praėjus daug metų pasakojo J.Demetjevas. Tiksliau, tėvas Georgijus. Nes būtent tokiu vardu į jį dabar kreipiamasi Mikniškių stačiatikių bendruomenėje.
Kas turėjo įvykti, kad kalnų slidinėjimo treneris, turintis žmoną, dukterį, tapo šventiku?
„Taip nusprendė Dievas. Kai išėjau iš trenerio darbo, keletą metų padirbėjau mokytoju, o vėliau draugai mane pakvietė į gamybą. Dažnai susitikdavau su kalnų slidinėjimo bendruomenės nariais. Mano uošviai buvo labai religingi, dažnai lankėsi cerkvėje. Pradėjau užeidinėti į šventyklą ir aš. Po truputį artėjau prie Dievo. Šeima mane palaikė. O 1999 m. rugpjūčio 28 d. arkyvyskupas metropolitas Chrizostomas mane įšventino. Tada man buvo 52-eji“, – pasakojo tėvas Georgijus.
Jo dokumetuose likę senieji vardas ir pavardė – Jurijus Dementjevas. Ir jis iki šiol nepraleidžia progos paslidinėti, turi savo slides. „Eidamas aš galiu kluptelėti. O slidinėdamas – ne. Įgūdžių nepradau“, - juokiasi djakonas.
* * *
Apie tai rašoma šiemet pasirodžiusioje albuminėje knygoje „Kalnai. Slidės. Lietuviai“. Jos sudarytojas – žurnalistas Marius Grinbergas.
Leidyklos „Homo liber“ išleista gausiai iliustruota 204 puslapių knyga skirta Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynėms, jų istorijai, žmonėms, prisidėjusiems prie ilgametės šių žaidynių tradicijos. Čia išsamiai apžvelgiamos visos iki šiol vykusios Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynės, pasakojama apie žaidynių dalyvius ir rengėjus, jie patys dalijasi neišdildomais įspūdžiais, nuotykiais, kurių galėtų pavydėti net nenuspėjamo siužeto filmų kūrėjai.
Dalis knygos skirta Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos surengtoms ekspedicinėms varžyboms Afrikoje ir Antarktidoje. Statistikos mėgėjams pateikiami visų Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynių rezultatai.
