Rinkimuose dėl LTOK prezidento posto – du kandidatai. Tai dabartinė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir iš savo pareigų pasitraukęs Plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis.
Tv3.lt antradienį publikavo interviu su pokyčių valdžioje siekiančiu E. Vaitkaičiu, straipsnį galite rasti čia.
Aštuonerius metus LTOK vadovaujanti D. Gudzinevičiūtė sako, kad tai – nedidelė, bet reikšminga atkarpa nepriklausomo šalies olimpinio judėjimo kelyje, kurią reikia tęsti. O tam reikalingas kryptingas ir nuoseklus darbas, kuris jau yra pradėtas.
„Būtent per juos (aštuonerius metus, - aut. past.) visiems bendromis jėgomis pavyko padidinti finansavimą olimpiniam sportui trigubai, į olimpinį judėjimą įtraukti kuo daugiau visuomenės narių, imtis komercinės veiklos, generuojančios papildomas pajamas sportui, atstatyti dialogą sporto politikoje bei atlaikyti įvairų spaudimą, pradedant bendruomenės skaidymu, baigiant bandymais užvaldyti mūsų nepriklausomą finansavimo šaltinį „Olifėją“.
Tad artimiausi ketveri metai, bus skirti kryptingam finansavimo didinimui, atvirumo ir skaidrumo proveržiui ne tik LTOK, bet ir visoje sporto bendruomenėje, naujos Olimpinės pamainos ugdymui ir maksimaliai sėkmingam Lietuvos atstovavimui žaidynėse“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.
Plačiau apie D. Gudzinevičiūtės poziciją, lūkesčius, šansus laimėti rinkimus ir iki šiol įgyvendintus LTOK darbus – interviu:
LTOK vadovaujate aštuonerius metus. Ar per šį laikotarpį sukaupta patirtis leidžia manyti, kad dar ketveri metai atneštų apčiuopiamos naudos pačiai organizacijai?
LTOK nėra tik organizacija. Tai visos olimpinės šeimos namai, kurie drąsių žmonių Lietuvoje buvo atkurti prieš kelias dešimtis metų, degančių noru garsinti mūsų šalį pasaulyje. Tad jūsų minimi aštuoneri metai, tėra nedidelė atkarpa nepriklausomo šalies olimpinio judėjimo kelyje, bet reikšmingi. Būtent per juos, visiems bendromis jėgomis pavyko padidinti finansavimą olimpiniam sportui trigubai, į olimpinį judėjimą įtraukti kuo daugiau visuomenės narių, imtis komercinės veiklos, generuojančios papildomas pajamas sportui, atstatyti dialogą sporto politikoje bei atlaikyti įvairų spaudimą, pradedant bendruomenės skaidymu, baigiant bandymais užvaldyti mūsų nepriklausomą finansavimo šaltinį „Olifėją“. Tad artimiausi ketveri metai, bus skirti kryptingam finansavimo didinimui, atvirumo ir skaidrumo proveržiui ne tik LTOK, bet ir visoje sporto bendruomenėje, naujos Olimpinės pamainos ugdymui ir maksimaliai sėkmingam Lietuvos atstovavimui žaidynėse.
Oponentas ne kartą įvardijo, kad Tokijuje Lietuvos sportininkų bus itin mažai. Panašu, kad taip ir bus, tačiau kokia yra LTOK pozicija šiuo klausimu, kiek LTOK prisiima atsakomybės ir kiek – ne?
Olimpinės rinktinės sudėtis ir potencialas visuomet buvo, yra ir dar ilgus metus gali būti mano darbotvarkės pirmu punktu. Ilgus metus turėjom kompleksinę problemą, pradedant šalies sporto vieta valstybėje, baigiant sporto vystymo modeliu. Prieš kelerius metus, kai buvo pakeistos valstybės valdomo Lietuvos Olimpinio Sporto Centro (LOSC) funkcijos, o sporto politikos funkcijos iš Vidaus reikalų ministerijos deleguotos Švietimo ir mokslo ministerijai. Panaikinus kai kurias LOSC funkcijas, sportininkai neteko medicininės pagalbos, o geriausi treneriai - darbo. Ilgai buvęs dialogas ir strateginis bendradarbiavimas su valstybe, vykdant olimpinę programą, buvo sugriautas, visa našta gulė ant mūsų pečių. Federacijos ir mes, turėjome prisitaikyti prie to, tad susidūrėm tikrai su nemažais iššūkiais. Laimei, noriu tikėti, kad juos įveikėme ir šiuos metus jau pradėjome ne žaizdų gydymu, o proveržiu – ugdant naujus sportininkus, talentus bei užtikrinant maksimalią pagalbą esamiems. Tuo tarpu jūsų minima problema sporte – nauji veidai, naujos žvaigždės, nauji talentai, turi būti motyvuoti eiti sportininko keliu, o tai pasiekti galime tik bendru darbu su sporto bendruomenė. Tad neatsitiktinai skiriame ypatingą dėmesį jaunimo, vaikų įtraukimui į sportą, per specialius renginius, įvairias programas, ir noriu tikėti, kad pirmieji rezultatai – bus netrukus. Tuo tarpu kalbant apie artimiausias žaidynes, noriu tikėti, kad turėsime 50 narių rinktinę ir tikrai pakovosime dėl medalių.
Jūsų nuomone, ar pastaraisiais metais netrūko dialogo tarp LTOK ir šalies sporto federacijų?
Esu dialogo šalininkė, tad būtent taip ir pradedame kiekvieną darbo dieną LTOK. Tiek su kolektyvu, tiek sporto bendruomene. Man vadovaujant, nuo pat pirmos dienos siekiau, kad LTOK būtų atviras ir prieinamas kiekvienam, taip bus ir toliau. Tačiau per visus metus išmokau atskirti, kur yra dialogas, o kur galimai siekiama tam tikros naudos sau ar atstovaujant siaurus interesus. Būta visko. Tad tikrai nuoširdžiai džiaugiuosi galėdama diskutuoti su sporto ateičiai neabejingais sportininkais, apie proveržį, kartu ieškoti problemų sprendimų. Tačiau labai apgailestauju, kad turime ir kitą pusę – kai kas ir toliau bando dangstytis sporto bendruomenės vardu, siekiant asmeninės naudos ir net bando klaidinti šalies politikus. Tačiau visame tame yra ir geroji pusė. Labai lengva atskirti degančius sportu, olimpizmo idėja, kuriems esu, buvau ir visuomet būsiu dėkinga už pagalbą, sprendžiant milžiniškus iššūkius šalies sporte. Be jų pagalbos, tikrai nebūtų pavykę, tad dialogai dėl sporto ateities – buvo, yra ir visuomet bus tik skatinami.
Jei laimėsite rinkimus, kokie būtų pagrindiniai darbai per ateinančius ketverius metus? Žinoma, yra programa, tačiau žmonėms suprantama kalba – ką D. Gudzinevičiūtė atneštų Lietuvos sportui artimiausiais metais?
Nemokamai vesiu šaudymo pamokas į taikinius Lietuvos savanoriams šeštadieniais, o visuomenei – kartu su mūsų olimpine rinktine pasistengsiu padovanoti dar daugiau pergalių šalies sporto varžybose bei naujų talentų, augančių sporto žvaigždžių. Jei tik galėsiu – dėl medalių vėl pati imsiu šautuvą į rankas. Žinoma, dėl pamokų ir šautuvo rankose juokauju.
E. Vaitkaitis sako, kad norint pasiekti rezultatų po 12-16 metų, permainų LTOK valdžioje reiktų jau dabar. Kaip manote, ar bendrai LTOK eina tinkama linkme, ar netolimoje ateityje Lietuva turės pakankamai pajėgių olimpiečių?
Jei būtų mano valia, kiekvienam medalininkui išdalinčiau po butą senamiestyje, duočiau po milijoną eurų, tam, kad jie taptų siekiamybe daugeliui ateities kartų. Juk jaunimui būtina matyt perspektyvą, ateitį. Deja, bet to padaryti negaliu. Esame maža šalis, kiekviena užgimstanti sporto žvaigždė mums yra aukso luitas, kurį turime branginti, saugoti ir puoselėti, tad labai gaila, kad kai kurios federacijos nesugeba išsaugoti tokių talentų kaip Rūta Meilutytė, kuri dar ilgus metus galėjo spindėti olimpo viršūnėse. Tad atsakysiu daug paprasčiau. Priešingai negu kai kurie, mes darome viską ką galime, kad tų talentų būtų kuo daugiau ir meldžiame federacijas juos saugoti, puoselėti ir leisti eiti į priekį bei atverti duris kiekvienam vaikui. Galiu tik apgailestauti, kad kai kurie iki šiol mano, kad užtenka tik nusifotografuoti su medalininku ir padalyvauti spaudos konferencijose kartu. Priešingai – su pergale ateina dideli įsipareigojimai ir ypatingai svarbu, tai suprasti. Pati esu sportininkė, žinau, ką reiškia kiekviena kruvina treniruotė, varžybos, nesėkmės ir pakilimai, tad galiu drąsiai pasakyti, kad palaikymas iš federacijos, trenerio – dažnu atveju yra lemiamas veiksnys rezultate. Ir nė kiek neabejoju, kad didžiausią proveržį ateities Lietuvos sporte matysime būtent tose sporto šakose, kurių federacijos tai supranta ir vertina jau šiandien. Tad labai noriu tikėti, kad tokių gretos tik didės ir visi kartu, toliau galėsime džiaugtis skambančiu mūsų himnu.
Jei atsakytumėte nuoširdžiai – kaip vertinate savo šansus laimėti rinkimus?
Šie rinkimai, tai sporto bendruomenės pasirinkimas tarp to, už ką kovota prieš daugiau nei trisdešimt metų (nepriklausomo finansavimo sportui, laisvės, pergalių ir aistros sportui), ir chaoso, nesusipratimų, skaidymo, prisidengiant sporto bendruomene. Jau nekalbant apie bandymus klaidinti politikus. Tad aš žinau ką pasirinkčiau, o visi sužinosime jau rytoj.
Koks būtų jūsų trumpas ateities pažadas Lietuvos žmonėms, tikintiems šalies sportu?
Esame maža šalis, bet turime puikius žmones, tarp kurių nerealūs talentai, gąsdinantys viso pasaulio sporto elitą. Tad ateina metas, dar kartą parodyti juos visam pasauliui ir džiaugtis už mūsų nedidelę šalį - Lietuvą, skambant jos himnui visam pasauliui.
