„Žalgirio radijas“ savo laidoje prisiminė jau šiek tiek primirštą rubriką „Užribis“, kurioje žalgiriečiai su laidos vedėjais padiskutuoja ne tik apie krepšinį, bet ir apie asmeninį gyvenimą ir kitokius smagius dalykus. Prie Kauno komandos prisijungęs legionierius Donnie McGrathas – ne išimtis.
Naujokas puikiai įsijungė į žaidimą krepšinio aikštelėje, kuomet Lietuvos krepšinio lygos mače su „Šiaulių“ komanda pataikė du tolimus metimus iš dviejų bei atliko 6 rezultatyvius perdavimus.
Internete šiais laikais tikrai nesunku surasti bent keletą faktų iš šio krepšininko biografijos, tačiau laidos vedėjai Reda Lišauskaitė ir Vaidas Leliuga su D.McGrathu bendravo temomis, apie kurias dar niekas Lietuvoje nesuspėjo pakalbėti. Jis ne tik papasakojo apie savo širdies reikalus, bet ir užsiminė apie savo draugus, žaidžiančius NBA lygoje bei su kuo iš Kauno „Žalgirio“ komandos jau buvo pažįstamas dar prieš atvykdamas į krepšinio sostinę.
- Koks žmogus tu esi, kaip galėtumei save apibūdinti? – D.McGratho paklausė „Žalgirio radijas“.
- Esu pakankamai ramus. Profesionalųjį krepšinį žaidžiu jau septynerius metus, puikiai suprantu, kaip viskas vyksta, stengiuosi ties juo ir susikoncentruoti. Aikštelėje mėgstu būti lyderiu, tad stengiuosi išlikti ramus visą laiką ir visą dėmesį skirti tik krepšiniui.
- Kokį pirmąjį įspūdį tau paliko Lietuva?
- Labai šalta (juokiasi) ir daug sniego. Aš esu iš Niujorko ir pusnių esu matęs, tad tai man tikrai nėra didelė problema. Žinote, aš myliu Niujorką ir jis man yra pats geriausias miestas pasaulyje, todėl turbūt niekas man jo neatstos. Tačiau pamažu imu pamėgti ir Kauną, komandos draugai man vis pataria, ką galima čia aplankyti. Kai pradėjau žaisti krepšinį, nuo to laiko tenka daug kur iškeliauti. Tad nėra didelio skirtumo, kokiame mieste aš esu, susikoncentruoju tik ties krepšiniu. Bet Kaunas tikrai yra vieta, kur gali atrasti daug įdomaus, tai nėra mažas kaimelis.
- Matėme, kad atvykai čia su drauge. Tai kur judu susipažinote?
- Taip... Tai tokia juokinga istorija. Ji yra iš Dominikos Respublikos, bet gyvena Niujorke ir susipažinome mes pilateso mankštose. Manau, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio (juokiasi).
- Ar esate susižadėję?
- Kažkas panašaus į tai (juokiasi). Oficialiai tai dar ne, nors ji to norėtų, bet aš dar sakau, kad reikia truputį lukterti (juokiasi). Kol kas yra kaip yra, gal kiek sunkiau bendrauti per atstumą, bet tiek aš, tiek ji suprantame, kokius darbus abu turime ir tenka su tuo susitaikyti. Nemažai bendraujame žinutėmis, kitomis ryšio priemonėmis. Ji taip pat daug keliauja, tad net jei ir būčiau Niujorke, tikriausiai ji būtų kažkur išvykusi, nes ji dirba modeliu.
- Kada supratai, kad nori būti profesionaliu krepšininku? Ar svajojai apie NBA? O gal turi ten ir draugų?
- Nuo pat vaikystės laiką leisdavau krepšinio aikštelėje. Todėl esu labai dėkingas savo tėvams, kad jie padėjo įgyvendinti mano svajonę. Manau, būdamas koledže, kuomet sekėsi tikrai neblogai supratau, kad galiu tapti ir profesionaliu žaidėju. Kalbant apie NBA, tai turbūt kaip ir visi krepšininkai apie tai svajojau. Pabaigęs koledžą žaidžiau gal mėnesį Niujorko „Knicks“ komandoje, tačiau gavau nykščio traumą. Tad žaidimas šiame klube nutrūko, o išsigydęs ją persikėliau į Europą ir žaisdamas čia nė kiek nesigailiu. Tačiau NBA liko keletas mano draugų. Du geriausi – Joakimas Noah ir Benas Gordonas. Aš užaugau žaisdamas su jais ir daug laiko praleidau kartu, tad galiu sakyti, kad jie yra geriausi mano draugai NBA. Joakimas yra nuostabus vyrukas, be galo draugiškas visiems. Jis tiesiog geriausias. Benas galbūt šiek tiek ramesnis, labiau susikoncentravęs į savo karjerą, bet taip pat labai šaunus ir yra geras mano draugas.
- Tai gal šie geri draugai planuoja kada atvykti į Lietuvą ir pažiūrėti, kaip sekasi žaisti tau?
- (Juokiasi) Jie turi savo sezoną, tai būtų sunkoka, bet jei jie tik turėtų laiko – atvyktų. Jie visą laiką nori aplankyti mane, tik dėl žaidimų sezono sutapimų tai sunkoka suderinti.
- O su kuo „Žalgiryje“ sutari geriausiai, bendrauji daugiausiai?
- Komandoje kol kas dar esu naujokas, bet visi bendrauja tikrai labai draugiškai ir šiltai. Man čia labai patinka. Visi labai padeda. Kadangi esu amerikietis, natūralu, kad daugiausiai bendrauju su draugais iš JAV, jie pasidalina savo patirtimi Lietuvoje. Jeffą Foote‘ą žinojau dar prieš atvykdamas į Lietuvą, kartu buvome vasaros stovykloje, žaidėme kartu, tad su juo tai pat nemažai tenka bendrauti. Kai pirmą kartą pamačiau brolius Lavrinovičius, nustebau. Man buvo keista matyti du identiškus žmones, kurie dar yra ir labai aukšti, bet jie taip pat labai šaunūs ir linksmi vyrukai. Bet tikrai nenorėčiau nieko išskirti.
- Ar tau kažką reiškia žaidimas penktuoju numeriu pažymėtais marškinėliais?
- Mano pats mėgstamiausias ir mylimiausias skaičius yra 7, bet kiek žinau vienas iš brolių tuo numeriu žaidžia. Aš gimęs gegužės 7 d., tad jei tik būtų galimybė, būčiau pasirinkęs šį numerį. Penktas numeris – mano antrasis pasirinkimas, nes gegužė – penktasis mėnuo.
