• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
    A grupė Birželio 14 d., penktadienis
    GER 5 SCO 1
    A grupė Birželio 15 d., šeštadienis
    HUN 1 SUI 3
    B grupė Birželio 15 d., šeštadienis
    ESP 3 CRO 0
    B grupė Birželio 15 d., šeštadienis
    ITA 2 ALB 1
    D grupė Birželio 16 d., sekmadienis
    POL 1 NED 2
    C grupė Birželio 16 d., sekmadienis
    SVN 1 DEN 1
    C grupė Birželio 16 d., sekmadienis
    SRB 0 ENG 1
    E grupė Birželio 17 d., pirmadienis
    ROU 3 UKR 0
    E grupė Birželio 17 d., pirmadienis
    BEL 0 SVK 1
    D grupė Birželio 17 d., pirmadienis
    AUT 0 FRA 1
    F grupė Birželio 18 d., antradienis
    TUR 3 GEO 1
    F grupė Birželio 18 d., antradienis
    POR 2 CZE 1
    B grupė Birželio 19 d., trečiadienis
    CRO 2 ALB 2
    A grupė Birželio 19 d., trečiadienis
    GER 2 HUN 0
    A grupė Birželio 19 d., trečiadienis
    SCO 1 SUI 1
    C grupė Birželio 20 d., ketvirtadienis
    SVN 1 SRB 1
    C grupė Birželio 20 d., ketvirtadienis
    DEN 1 ENG 1
    B grupė Birželio 20 d., ketvirtadienis
    ESP 1 ITA 0
    E grupė Birželio 21 d., penktadienis
    SVK 1 UKR 2
    D grupė Birželio 21 d., penktadienis
    POL 1 AUT 3
    D grupė Birželio 21 d., penktadienis
    NED 0 FRA 0
    F grupė Birželio 22 d., šeštadienis
    GEO 1 CZE 1
    F grupė Birželio 22 d., šeštadienis
    TUR 0 POR 3
    E grupė Birželio 22 d., šeštadienis
    BEL 2 ROU 0
    A grupė Birželio 23 d., sekmadienis
    SCO 0 HUN 1
    A grupė Birželio 23 d., sekmadienis
    SUI 1 GER 1
    B grupė Birželio 24 d., pirmadienis
    ALB 0 ESP 1
    B grupė Birželio 24 d., pirmadienis
    CRO 1 ITA 1
    D grupė Birželio 25 d., antradienis
    FRA 1 POL 1
    D grupė Birželio 25 d., antradienis
    NED 2 AUT 3
    C grupė Birželio 25 d., antradienis
    DEN 0 SRB 0
    C grupė Birželio 25 d., antradienis
    ENG 0 SVN 0
    E grupė Birželio 26 d., trečiadienis
    UKR 0 BEL 0
    E grupė Birželio 26 d., trečiadienis
    SVK 1 ROU 1
    F grupė Birželio 26 d., trečiadienis
    GEO 2 POR 0
    F grupė Birželio 26 d., trečiadienis
    CZE 1 TUR 2
    Birželio 29 d., šeštadienis
    SUI 2 ITA 0
    Birželio 29 d., šeštadienis
    GER 2 DEN 0
    Birželio 30 d., sekmadienis
    ENG 2 SVK 1
    Birželio 30 d., sekmadienis
    ESP 4 GEO 1
    Liepos 1 d., pirmadienis
    FRA 1 BEL 0
    Liepos 1 d., pirmadienis
    POR 1 SVN 0
    Liepos 2 d., antradienis
    ROU 0 NED 3
    Liepos 2 d., antradienis
    AUT 1 TUR 2
    Liepos 5 d., penktadienis
    ESP 2 GER 1
    Liepos 5 d., penktadienis
    POR 0 FRA 1
    Liepos 6 d., šeštadienis
    ENG 2 SUI 1
    Liepos 6 d., šeštadienis
    NED 2 TUR 1
    Liepos 9 d., antradienis
    ESP 2 FRA 1
    Liepos 10 d., trečiadienis
    NED 1 ENG 2
    Liepos 14 d., sekmadienis
    ESP ENG 21:40
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Atrodo, kad sezonas trunka trejus metus“: ar LKL čempionatas birželį puošia Lietuvos krepšinį?

Atėjo metas keisti čempionato formatą?

Lietuvoje krepšinio sezonai ilgėja. Palyginimui, debiutinis 1993–1994 m. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas finišavo gegužės 6 d. Tolimųjų 1994 m. pavasarį Kauno „Žalgiris“ finalo serijoje 3:1 įveikė Kauno „Atletą“ ir pasidabino čempionų žiedais.

Lietuvoje krepšinio sezonai ilgėja. Palyginimui, debiutinis 1993–1994 m. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas finišavo gegužės 6 d. Tolimųjų 1994 m. pavasarį Kauno „Žalgiris“ finalo serijoje 3:1 įveikė Kauno „Atletą“ ir pasidabino čempionų žiedais.

REKLAMA

Prabėgus 29 metams, 2023 m. gegužės 6 d., titulą ginantis Vilniaus „Rytas“ namų arenoje 91:65 sutriuškino „Gargždus“, o iki LKL atkrintamųjų starto buvo likusios 6 dienos.

2023 m. LKL atkrintamosios startavo gegužės 12 d., o finalinių serijų dėl aukso ir bronzos medalių pradžia numatyta birželio 1 d. Tiesa, jos gali startuoti kiek anksčiau, jeigu dabar vykstančios pusfinalių serijos baigtųsi „sausais“ rezultatais.

Bet kokiu atveju, akivaizdu, kad jubiliejinis 30-asis LKL sezonas netilps į pavasario rėmus ir, kaip jau tapo įprasta, įžengs į birželį.

REKLAMA
REKLAMA

Ar LKL čempionatas tęsiasi ne per ilgai? Ar dabartinis čempionato formatas yra optimaliausias variantas? Kokie galimi sprendimai? Naujienų portalas tv3.lt nusprendė atidžiau panagrinėti šiuos ir kitus aktualius klausimus.

REKLAMA

Istorinis kontekstas

Per 30 LKL gyvavimo sezonų Lietuvoje gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai – kito žmonių mentalitetas, visuomenės sankloda, įvairūs kultūriniai, ekonominiai ir politiniai reiškiniai. Savaime suprantama, visa tai tiesiogiai įtakojo ir klubinio krepšinio kalendorių.

Intensyviausias ir labiausiai „suspaustas“ LKL čempionatas buvo sužaistas 1996–1997 m. Tuomet sezonas prasidėjo spalio 3 d., o finišavo balandžio 29 d. Lygoje dešimt komandų rungtyniavo keturių ratų sistema ir per reguliarųjį sezoną sužaidė po 36 rungtynes.

REKLAMA
REKLAMA

Čempionatas „tilpo“ į mažiau nei septynių mėnesių periodą ir tai, ko gero, dar ilgam išliks visų laikų LKL rekordas.

Tuo metu labiausiai ištęstas LKL sezonas užfiksuotas 2017–2018 m. Aukščiausias Lietuvos krepšinio divizionas startavo rugsėjo 19 d., o finišavo birželio 18 d. Likus 6 dienoms iki Joninių.

Ilgiausias sezonas LKL istorijoje truko lygiai 9 mėnesius. Įdomu tai, kad tada čempionate taip pat žaidė 10 komandų, kurios rungtyniavo 4 ratų sistema ir reguliariajame sezone sužaidė tą patį kiekį rungtynių (36).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Reiktų pabrėžti, kad sezonas tą kartą gerokai užsitęsė dėl ypatingai sėkmingo „Žalgirio“ pasirodymo Eurolygoje – tuomet Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai antrą kartą klubo istorijoje pateko į Senojo žemyno finalo ketvertą, kuriame dalyvavo gegužės 18–20 d.

Žvaigždute reiktų žymėti ir 2019–2020 m. sezoną, kuris dėl pasaulinės kovido pandemijos buvo nutrauktas kovo 13 d., o paskutinės to sezono rungtynės buvo sužaistos kovo 8-ąją.

LKL čempionatų tvarkaraščio pokyčius galima skirstyti į du stambius etapus. 1993–2013 m . pirmenybės visada pasibaigdavo dar gegužę – vėliausiai šiuo laikotarpiu baigėsi 2000–2001 m. sezonas (gegužės 25 d.. Palyginimui, 2013–2023 m. LKL sezonai nė karto „netilpo“ į gegužę.

REKLAMA

Kas gi pasikeitė?

Remigijaus Milašiaus era

2013 m. į Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prezidento postą atėjęs Remigijus Milašius kartu su savo komanda atvedė reprezentacinį šalies divizioną į skaitmeninį amžių.

Lygos komunikacija ir rinkodara žengė į naujas aukštumas, o lygos pavyzdžiu netruko pasekti ir patys klubai. Vėliau LKL atliko dar vieną kokybinį šuolį – pardavė rungtynių transliacijas televizijoms, reklamų eterio laiką lygos rėmėjams ir partneriams. Dabar jau mažai kas prisimena, tačiau dar neseniai pati LKL turėdavo susimokėti televizijoms, kad jų lygos produktas būtų rodomas plačiajai visuomenei.  

REKLAMA

Tiesioginių transliacijų kokybė, lygos apipavidalinimas ir biudžetas metams bėgant tik auga. Čia komplimentus ir pabaikime, nes adekvataus savęs vertinimas yra raktas į tolimesnį tobulėjimą.

Ką LKL padarė ne taip, kad sezonas taip išsitęsė, kad apie tai vis garsiau kalba patys žaidėjai treneriai? Kokie galimi ateities LKL formato scenarijai?

Savaime suprantama, LKL neegzistuoja vakuume ir yra veikiama tarptautinio krepšinio konteksto. Sezonai užsitęsdavo dėl jau minėto „Žalgirio“ pavyzdžio Eurolygoje arba dėl VTB Vieningosios lygos čempionato. Toks atvejis nutiko 2013–2014 m., kai dėl atviro rusų čempionato, kuriame dalyvavo ir lietuvių komandos, LKL finišavo birželio 11 d.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau VTB lygoje Lietuvos klubai seniai nedalyvauja ir, atsižvelgiant į politinį kontekstą, greičiausiai į ją niekada nesugrįš.

Trenerių ir klubų vadovų pagalbos šauksmai – vis garsesni

2022–2023 m. tarptautiniuose turnyruose dalyvavo keturios komandos – „Žalgiris“ (Eurolyga), „Rytas“ (Čempionų lyga), Panevėžio „Lietkabelis“ (Europos taurė) ir Alytaus „Wolves“ (Šiaurės Europos krepšinio lyga). „Šiauliai“ dalyvavo Čempionų lygos atrankoje, o „Wolves“ ir Jonavos „Cbet“ – FIBA Europos taurės atrankoje, tačiau šių klubų bandymai prasimušti į pagrindinius turnyrus žlugo jau pirmajame kvalifikaciniame ture rugsėjo menėsį.

REKLAMA

Trumpiau tariant, šiame sezone du trečdaliai LKL komandų šį sezoną vidutiniškai žaidė vos vienerias rungtynes per savaitę, o pasitaikius FIBA langams tarpai tarp rungtynių dar labiau padidėdavo.

Kyla natūralus klausimas, kodėl tarptautiniame fronte nesivaržantys klubai, o tokių yra absoliuti dauguma, negalėtų sužaisti dviejų rungtynių per savaitę? Čempionų lygoje rungtyniaujantis „Rytas“ tarptautinėje arenoje vidutiniškai per mėnesį sužaisdavo po vienerias rungtynes, todėl taip pat galėtų LKL fronte rungtyniauti intensyvesniu ritmu.

REKLAMA

Daugiausiai problemų kyla su „Žalgirio“ ir „Lietkabelio“ tvarkaraščių suderinimu. Nors į geriausių LKL komandų tarptautinį tvarkaraštį atsižvelgti būtina, likę 10 LKL klubų neturėtų tapti dviejų komandų kelionių įkaitais.

„Katastrofa. Mes laukėme visus metus atkrintamųjų, jos yra smagiausios žiūrovams ir krepšininkams. Žaidžiame 36 rungtynes ir aš galiu spręsti pagal save – pirmajame rate nuvažiuojame į išvykas ir salės būna pilnos, atvažiuoja „Žalgiris“. Bet jau antrajame rate to nėra. Taip buvo Pasvalyje, Utenoje, Panevėžyje buvo pustuštė salė. Jiems neįdomu. Atkrintamųjų visur laukia daugiausiai, taip ir NBA. Nežinau, kodėl reikia trumpinti. 36 rungtynes, o tuomet… Tuomet „ateina“ viena trauma ir viskas yra nelogiška. Lyga turi suprasti, ko žmonės laukia. Man tai žiauriai nelogiška“, – 2019 m. gegužę, pasibaigus ilgam reguliariajam sezonui kalbėjo tuometinis „Žalgirio“ treneris Š. Jasikevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prabėgo ketveri metai, kai reguliaraus sezono išvargintas Vilniaus „Ryto“ treneris Giedrius Žibėnas 2023 m. balandį, po rungtynių su „Žalgiriu“, tarė: „Turiu pripažinti. Tai – labai sunkus sezonas. Atrodo, kad jis trunka 3 metus“.

Naujienų portalo tv3.lt gegužės 4 d. kalbintas „Žalgirio“ direktorius P. Motiejūnas sakė:

„Einame per sukąstus dantis. Mes manome, kad LKL reguliariajame sezone visiškai užtektų 2 ratų. Bet lyga turi įsipareigojimų dėl televizijos transliacijų. Suprantame lygą – jie nori surinkti kuo daugiau pinigų, kurių dalis atitenka klubams. Kitiems keliasdešimt tūkstančių gal yra labai svarbu. Mums, prie 10–12 milijonų eurų, 50 tūkstančių nėra tiek svarbu. Mes geriau pasaugotume žaidėjų sveikatą ir sutaupytume „ant traumų“ ir viso kito. Dviejų ratų pilnai užtenka, nes į trečias tarpusavio rungtynes niekam neįdomu eiti. Tu jau du kartus su tuo pačiu žaidei, tas trečias, o seniau buvo ir ketvirtas kartas, tikrai niekam neįdomus. Čia užburtas ratas iš kurio neaišku, kaip išeiti.“

REKLAMA

Sužaistų rungtynių skirtumai bado akis

„Žalgiris“ tradiciškai yra daugiausiai rungtynių per sezoną sužaidžiantis Lietuvos klubas. Eurolygoje Kazio Maksvyčio auklėtiniai, įskaitant atkrintamąsias, 2022–2023 m. sezone sužaidė 37 rungtynes.

LKL čempionate žalgiriečiai jau sužaidė 36 rungtynes ir, jeigu nužygiuos iki čempiono titulo bei tai padarys nė karto nesukupę, sužais dar mažiausiai 5 mačus. Karaliaus Mindaugo taurėje (KMT) „Žalgiris“ sužaidė dar 4 rungtynes.  

REKLAMA

Kitaip tariant, „Žalgiris“ 2022–2023 m. sezone jau yra sužaidęs 77 oficialias rungtynes ir sužais dar mažiausiai 5. Tai bus visų laikų klubo rekordas. Simboliška, kad būtent 82 rungtynes reguliariajame sezone sužaidžia ir NBA klubai. „Žalgiriui“ suklupus, sezonas dar labiau išsitęstų.

Kol kas daugiausiai rungtynių kauniečiai yra sužaidę 2009–2010 ir 2016–2017 m. Tuomet per sezoną legendinio klubo krepšininkai ant parketo įvairiuose turnyruose žengė net 81 kartą.

REKLAMA
REKLAMA

Palyginimui, Prienų „Labas GAS“, „Gargždai“, Pasvalio „Pieno žvaigždės“ 2022–2023 m. sezone iš viso sužaidė 39 rungtynes. 33 – LKL ir dar 6 – KMT. Rungtynių skaičiaus skirtumas – daugiau nei dvigubas.

„Žalgirio“ žaidėjai į šio sezono LKL atkrintamąsias išties eina sukandę dantis, o žalgiriečių elgesyje vis dažniau pastebimas psichologinis pervargimas ir frustracija. Ketvirtfinalio serijos su Kėdainių „Nevėžiu“ metu su K. Maksvyčiu apsižodžiavo kapitonas Edgaras Ulanovas, o pusfinalio starte su „Lietkabeliu“ stebėjome Kevarriuso Hayeso ir K. Maksvyčio konfliktą. Tokių viešų konfliktėlių (įsivaizduokite, kiek tokių atvejų lieka „nematomais“) užsitęsusio sezono finiše galime sulaukti ir daugiau.

Daugelio žaidėjų galvose – atostogos, tačiau jų dar teks palaukti mažiausiai pora savaičių.  

Metas permąstyti reguliaraus sezono formatą?

Ispanijos, Prancūzijos ir Vokietijos lygose 18 komandų rungtyniauja dviejų ratų sistema ir tokiu būdu reguliariajame sezone sužaidžia 34 rungtynes. Praktiškai tiek pat, kiek LKL komandos (33).

Italijos ir Turkijos čempionatuose dalyvauja 16 komandų ir reguliarųjį sezoną sudaro 30 rungtynių.

Kasmet sudaromame nacionalinių Europos čempionatų reitinge LKL kotiruojasi šalia Graikijos ir Izraelio pirmenybių. Ten čempionate dalyvauja dvylika komandų ir žaidžiama dviejų ratų sistema (iš viso 22 rungtynės).

REKLAMA

Galbūt LKL derėtų įsiklausyti į P. Motiejūno raginimus ir sugrįžti prie dviejų ratų sistemos?

Viskas nėra taip paprasta – daugeliui LKL klubų tai reikštų mažesnį rungtynių kiekį per tą patį laikotarpį. Suintensyvinti tvarkaraščio neleistų tarptautiniame fronte dalyvaujančios komandos, o sužaisti 22 rungtynes rugsėjo–gegužės mėnesiais atrodo dar absurdiškesnis scenarijus.

Naujienų portalas tv3.lt pateikia po tris argumentus – kodėl LKL čempionatą visoms pusėms būtų naudingiau užbaigti dar gegužę ir 3 priežastis, kodėl esamas modelis – su klubiniu krepšiniu birželį – yra tinkams tęsti.

Už: sutaupytos maždaug vieno mėnesio išlaidos

Jeigu čempionatas vyktų spalio–gegužės mėnesiais, geriausioms LKL komandos sezonas truktų 8 mėnesius, o nepatekusioms į atkrintamąsias – maždaug 7 mėnesius.

Labiau suspaustas tvarkaraštis reiškia ir mažesnes klubų išlaidas. Būtent todėl Nacionalinės krepšinio lygos (NKL), Regionų krepšinio lygos (RKL) ir Moterų lygos sezonai Lietuvoje užbaigiami dar balandį. Taip sutaupoma reikšminga finansų dalis, kadangi už papildomą mėnesį nereikia mokėti treneriams, žaidėjams ir kitiems klubo darbuotojams. Žinoma, bet koks kraštutinumas yra nesektinas pavyzdys ir sveikas protas šioje vietoje taip pat turėtų būti išlaikytas.

REKLAMA

LKL vadovybė yra sudariusi ilgalaikes sutartis su lygos rėmėjais ir partneriais. LKL yra įsipareigojusi televizijos eteryje, socialiniuose tinkluose ir kituose kanaluose ištransliuoti tam tikrą kiekį reklamos. Neįvykdžius šių susitarimų, rėmėjų ir partnerių skirtus pinigus galimai tektų grąžinti, o to, žinoma, niekas nenori.

Vis tik sutrumpinus sezoną klubai sutaupytų reikšmingą dalį pinigų žaidėjų ir trenerių algoms, todėl finansiniu pažiūriu ši situacija galėtų išsispręsti neutraliai („ant nulio“).

Už: didesnė rungtynių svarba  

Sporte nėra nieko nuobodžiau už rungtynių stebėjimą, kurios abiem komandoms nieko nereiškia. Tokių akistatų LKL trečiajame rate būna kasmet.

Čempionato „suspaudimas“ į mažesnį laikotarpį padidintų žiūrovų susidomėjimą, kadangi kiekvienų rungtynių vertė išaugtų kone dvigubai.

Kaip jau sakė Š. Jasikevičius ar P. Motiejūnas, netgi mažo miestelio gyventojams nėra itin įdomu stebėti į jų areną antrą kartą per sezoną atvykusį „Žalgirį“. Ką jau kalbėti apie eilines trečiąsias rungtynes tarp, pavyzdžiui, „Gargždų“ ir Pasvalio ekipų.  

Svarstytinas išlieka ir reguliaraus sezono formatas.

NKL sėkmingai taiko modelį, kai po dviejų ratų lentelė skyla į dvi dalis – 1–7 vietas užėmusios komandos tarpusavyje žaidžia dar du ratus, analogiškai tą patį daro 8–14 vietose likę klubai. Tai padidina įdomių rungtynių kiekį. Juk žymiai maloniau stebėti rungtynes, kurių nugalėtojas nėra aiškus iki pat paskutinių sekundžių.

REKLAMA

Ką jau kalbėti apie tai, kad toks formato įgyvendinimas potencialiai reikštų daugiau tarpusavio rungtynių tarp „Žalgirio“, „Ryto“, „Wolves“ ir „Lietkabelio“.

Už: mažiau pervargę žaidėjai ir treneriai

LKL čempionatą laiko skalėje išdėliojus į spalio–gegužės mėnesius, krepšininkai ir treneriai jaustų mažesnį fizinį ir psichologinį nuovargį. Tikėtina, kad tai galėtų konvertuotis į ilgesnes žaidėjų ir trenerių karjeras, o atsisakymai vykti į Lietuvos rinktinės stovyklas taptų retesni.

Ilgesnės krepšininkų atostogos išeitų į naudą ir patiems klubams – jį juos atletai grįžtų šviežesni, pailsėję ir pasiilgę krepšinio.

Nors susidaryti įspūdis, kad kalbame nesvarbų vos apie 2–3 savaičių skirtumą, profesionalaus krepšininko režime jos yra labai reikšmingos.

Apibendrinant, „suspaudus“ LKL sezoną į spalį–gegužę laimėtų visos suinteresuotos pusės.  

Prieš: mažiau rungtynių, mažiau surinktų pajamų

Nors šį faktą jau aptarėme aukščiau, komercijos pasaulyje mažesnis rungtynių kiekis iš tikųjų reiškia mažesnes prekių ir paslaugų matomumo galimybes. Mažiau reklaminių pozicijų reiškia ir mažiau pinigų, kurie nusėsta lygos, o vėliau – ir klubų banko sąskaitose.

Mažesnes rungtynių skaičius teoriškai sugeneruotų mažiau bilietų pardavimų, kas irgi klubams atsilieptų per surinktas pajamas.

REKLAMA

Kita vertus, galbūt išaugus rungtynių reikšmei bilietų pardavimai tik išaugtų, nes žiūrovai galėtų tikslingiau koncentruoti savo dėmesį ir laiką. Skubančioje visuomenėje išlaikyti auditorijos fokusą tampa vis sudėtingiau.

Prieš: mažiau krepšinio lems mažesnį lietuvių įsitraukimą į sportą?

Viskas, kas atrodo nauja ir nepažinta, kelia baimę, nerimą ar atmetimo reakciją. Vis tik nederėtų baimintis, kad sumažėjęs rungtynių kiekis arba labiau „suspaustas“ čempionatas atgrasys lietuvius nuo krepšinio, o per „tuščią vasarą“ tautiečiai pamirš savo mėgstamas komandas.

Veikiau būtų pasiektas priešingas efektas – lietuviai labiau lauktų ir įsitrauktų į intensyvesnį čempionatą, kai jų palaikomas klubas per savaitę žaidžia po dvi rungtynes. Pavyzdžiui,  nuo balandžio suintensyvinus čempionato kovas LKL įgauna visai kitokią aurą nei spalio–kovo mėnesiais. Kodėl nepaieškojus variantų, kaip panašų tempą būtų galima išlaikyti viso sezono metu?

Trumpesnis čempionatas klubams ir pačiai lygai kartu reiškia ir naujai atsiveriančias galimybes. Klubai galėtų plėtoti savo 3x3 krepšinio sekcijas, rengti įvairius Vasaros lygos turnyrus, rengti peržiūras, kuriose dalyvautų perspektyvus jaunimas ir pan.

Visus šiuos ar kitus projektus būtų galima komercializuoti ir rėmėjams ir partneriams parduoti kaip reklamines pozicijas.

REKLAMA

Prieš: grėsmė prarasti žaidėjų susidomėjimą dėl trumpesnio sezono

Absoliuti dauguma kontraktų pasirašoma apsibrėžiant sumą, kokią krepšininkas uždirbs per mėnesį. Už konkrečių komandinių tikslų įgyvendinimą ir asmeninę statistiką galimos premijos. Bet kokiu atveju, kuo ilgiau trunka sezonas, tuo daugiau pinigų krepšininkas uždirba.

Žaidėjai turi rungtyniauti ir būti matomi – savo pasirodymais garsinti klubą, jo partnerius, miestą, kurti pergalingas asociacijas ir naratyvus tarp sporto ir verslo pasaulių.

Mažesnis rungtynių kiekis arba mėnesiu trumpesnis čempionatas reiškia, kad žaidėjas prieš atvykdamas į Lietuvą pasiskaičiuos, kad galbūt antroje, trečioje ar ketvirtoje Ispanijos ar Prancūzijos lygoje jis uždirbs daugiau.

Reziumuojant, rizikų bandant pakeisti esamą tvarką visada yra. Drąsūs, inovatyvūs, iš veržlaus verslo pasaulio atėjusios R. Milašiaus komandos žingsniai LKL čempionatą pavertė kaip niekada dailiai supakuotu produktu.

Norint toliau tobulėti ir koncentruoti auditorijos dėmesį, lygos tvarkaraščio ir formato klausimas ateityje taps tik dar labiau aktualesnis.  

Visas LKL atkrintamųjų kovas stebėkite „Go3“ televizijoje!

 

Visų LKL sezonų pradžia ir finišas

1993 m. rugsėjo 30 d. – 1994 m. gegužės 6 d.

1994 m. rugsėjo 29 d. – 1995 gegužės 9 d.

1995 m. spalio 19 d. – 1996 m. gegužės 4 d.  

1996 m. spalio 3 d. – 1997 balandžio 29 d.

1997 m. rugsėjo 18 d. – 1998 m. gegužės 5 d.

1998 m. rugsėjo 10 d. – 1999 m. gegužės 3 d.

1999 m. rugsėjo 16 d. – 2000 m. gegužės 10 d.

2000 m. spalio 12 d. – 2001 m. gegužės 25 d.

2001 m. rugsėjo 27 d. – 2002 m. gegužės 24 d.

2002 m. rugsėjo 26 d. – 2003 m. gegužės 16 d.

2003 m. rugsėjo 25 d. –2004 m. gegužės 15 d.

2004 m. rugsėjo 24 d. – 2005 m. gegužės 17 d.

2005 m. spalio 11 d. – 2006 m. gegužės 18 d.

2006 m. rugsėjo 22 d. – 2007 m. gegužės 22 d.

2007 m. rugsėjo 22 d. – 2008 m. gegužės 17 d.

2008 m. rugsėjo 27 d. – 2009 m. gegužės 18 d.

2009 m. spalio 5 d. – 2010 m. gegužės 24 d.

2010 m. rugsėjo 28 d. – 2011 m. gegužės 19 d.

2011 m. spalio 1 d. – 2012 m. gegužės 13 d.

2012 m. rugsėjo 26 d. – 2013 m. gegužės 13 d.

2013 m. rugsėjo 26 d. – 2014 m. birželio 11 d.

2014 m. rugsėjo 24 d. – 2015 m. birželio 10 d.

2015 m. rugsėjo 30 d. – 2016 m. birželio 6 d.

2016 m. rugsėjo 21 d. – 2017 m. birželio 10 d.

2017 m. rugsėjo 19 d. – 2018 m. birželio 18 d.

2018 m. rugsėjo 22 d. – 2019 m. birželio 1 d.  

2019 m. rugsėjo 21 d. – 2020 m. kovo 8 d. sezonas nutrauktas ir neatnaujintas dėl pandemijos)

2020 m. rugsėjo 18 d. – 2021 m. birželio 11 d.

2021 m. rugsėjo 18 d. – 2022 m. birželio 7 d.

2022 m. rugsėjo 24 d. – 2023 m. birželio ??? d. 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų