Vilnių iš septynių Kongresą rengti norėjusių kandidatų išrinko FIS taryba. Tame pačiame posėdyje ji priėmė ir dar vieną labai svarbų sprendimą – neleisti šalių agresorių atstovams dalyvauti FIS priklausančių sporto šakų atrankoje į 2026 m. Milano ir Kortinos olimpines bei paralimpines žaidynes. Baltarusiai ir rusai ten negalės startuoti net kaip vadinamieji neutralūs atletai.
Pernai šimtmetį pažymėjusi FIS – didžiausia pasaulyje žiemos sporto federacija. Ji rūpinasi šešiomis olimpinėmis sporto šakomis – akrobatiniu slidinėjimu, kalnų slidinėjimu, lygumų slidinėjimu, snieglenčių sportu, šiaurės dvikove ir šuoliais su slidėmis. Taip pat trimis paralimpinėmis šakomis – kalnų ir lygumų slidinėjimu bei snieglenčių sportu. Be to, Tarptautinis paralimpinis komitetas patikėjo FIS ir parabiatloną. Bet, pagal FIS sutartį su Tarptautine biatlono sąjunga, pastaroji užsiima šio sporto reikalais.
FIS priklauso ir kelios neolimpinės sporto šakos ir disciplinos – žolės slidinėjimas (angl. grass skiing), riedslidžių sportas (roller skiing), slidinėjimas telemarko stiliumi (telemark skiing) , ilgų nuotolių šuoliai su slidėmis (ski flying), greitasis nusileidimas (speed skiing), slidinėjimas neparuoštais šlaitais (freeride skiing).
„Būti tokio renginio šeimininku – didžiulė garbė ir atsakomybė. Tu pačiu tai puiki galimybė garsiai paskleisti pasauliui žinią apie Lietuvą, mūsų didžiulį potencialą vystant žiemos sportą“, – teigė Vilniaus paraišką rengti FIS kongresą pateikusios Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) prezidentas Remigijus Arlauskas.
Britų ir švedų kilmės verslininko Johano Eliascho vadovaujamai FIS šiuo metu priklauso 141 nacionalinė federacija. 79 iš jų yra tikrosios narės, turinčios balsavimo teisę, kitos – asocijuotos.
FIS kongresai, kuriuose dalyvauja visi organizacijos nariai, vyksta kasmet. Tik nelyginiais metais jie rengiami nuotoliniu būdu, o lyginiais – gyvai.
Per kongresą Vilniuje paaiškės visų po FIS sparnu esančių sporto šakų būsimų pasaulio čempionatų rengėjai.
„Kongresas trunka tris dienas. Pirmoji – atvykimo diena. Kitą dieną FIS taryba susitinka su pasaulio čempionatus norinčių rengti miestų ar regionų atstovais, neretai atvyksta ir merai. Vakare iškilmingai paskelbiami būsime pasaulio čempionatų rengėjai, o po to visi dalyviai renkasi į gala vakarienę.
Trečiąją dieną vyksta kongresas, kurio transliaciją galima stebėti gyvai visame pasaulyje. Kas ketverius metus – pasibaigus žiemos olimpiniam ciklui, renkamas FIS prezidentas, o kas dvejus metus – FIS tarybos nariai. Vilniuje rinksime FIS tarybą. O prezidento rinkimai vyks kitų metų kongrese Belgrade.
Taip pat kongresas apsvarsto ir priima FIS įstatus, tarptautinių varžybų taisykles, peržiūri organizacijos veiklos ataskaitas, tvirtina biudžetą, mokesčius, priima arba pašalina narius ir sprendžia kitus svarbius klausimus“, – paaiškino R.Arlauskas.
Kalbėdamas apie FIS kongreso svarbą Lietuvai, LNSA vadovas paminėjo ne tik žiemos sporto populiarinimą, bet ir ekonominę naudą.
„Kongreso kaštai – apie pusė milijono eurų. Bet nauda mūsų šaliai bus didžiulė. Beveik pusė tūkstančio žmonių gyvens Vilniaus viešbučiuose. Kai kurie atvyks anksčiau, o išvyks vėliau. Planuojame suteikti jiems galimybę pakeliauti po mūsų šalį, iš arti pažinti Vilnių, kuriame daugybę laisvalaikio, fizinio aktyvumo, pramoginių veiklų galima rasti ir žiemą, ir vasarą. Tai mes pažymėjome ir savo paraiškoje“, – paaiškino R.Arlauskas.
LNSA prezidentas atskleidė, kad paskutiniame FIS tarybos balsavimo ture Vilnius nurungė Airijos sostinę Dubliną: „Kas lėmė galutinį sprendimą, kol kas nežinome. Spėju, kad viena priežasčių – labiau optimizuoti kaštai. Vilnius – labai patogi vieta. Čia geros viešbučių kainos. FIS atstovus maloniai nustebino ir itin kokybiškas internetas Lietuvoje. O pats kongresas turėtų vykti parodų ir kongresų centre „Litexpo“ 2028 m. gegužę arba birželį. Nes tokiam renginiui reikia mažiausiai 900-1000 kvadratinių metrų ploto. Prie kongreso organizavimo ketina prisidėti ir „GO Vilnius“.
Anot R.Arlausko, tokie renginiai ne tik kelia šalies prestižą, bet ir padeda generuoti idėjas.
„Druskininkų „Snow Arena“ jau žinoma visame pasaulyje. Čia rengtis sezonui atvažiuoja daugybės šalių kalnų slidininkai, net olimpiniai čempionai. Todėl, ypač klimato kaitos fone, uždara arena turi didelį potencialą.
Bet galime dar labiau plėsti infrastruktūrą. Kodėl su šia veikla užsiimančių lenkų pagalba neatstačius Kalnų parke Vilniuje šuolių su slidėmis tramplino? Galime įrengti lygumų slidinėjimo stadioną Kairėnų botanikos sode su dirbtinio sniego sistema. Liepkalnis – puiki vieta snieglenčių sporto tarptautinėms varžyboms. Visa tai – ateities planai. Dar viena mano jau seniai puoselėjama idėja, kad patys arba drauge su latviais ir estais surengtume Europos jaunimo žiemos olimpinį festivalį.
FIS kongresas turėtų padėti siekiant šių tikslų. Reikia juo pasinaudoti“, – tikino LNSA prezidentas.
LNSA yra dar vienos po FIS sparnu esančios organizacijos – Mažų besivystančių slidinėjimo šalių (SES) asociacijos – narė. 2015 m. Lietuvoje vyko SES kongresas. Mūsų šalyje nuolat rengiamos SES lygumų, akrobatinio ir kalnų slidinėjimo, snieglenčių varžybos. Užpernai Lietuvoje vyko pirma istorijoje SES kalnų slidinėjimo treniruočių stovykla. Kasmet mūsų šalyje rengiamos ir FIS varžybos.
2015 m. mūsų šalyje surengtas FIS lyderių seminaras, kuriame dalyvavo tuometė FIS generalinė sekretorė Sarah Lewis, 2019 m. – Skandinavijos ir Baltijos šalių konferencija.
Žvelgdama į 2028 m. FIS kongresą, LNSA nepamiršta ir svarbiausių šiandienos aktualijų.
Spalio 29 d., likus lygiai 100 dienų iki 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių, jau buvo aišku, kad jose dalyvaus mažiausiai šeši LNSA atstovai – keturi lygumų slidininkai (po du vyrus ir moteris) bei du kalnų slidininkai (po vieną vyrą ir moterį). Vilčių startuoti olimpinėse trasose dar neprarado ir akrobatinio slidinėjimo sportininkas Pijus Baniulis, besiruošiantis artėjančiam debiutui Pasaulio taurės varžybose.
Savo atstovą LNSA turės ir kovo 6 d. prasidėsiančiose paralimpinėse žaidynėse. Ten Lietuvos garbę gins snieglentininkas Rapolas Micevičius. Pastarąjį kartą žiemos paralimpinėse žaidynėse lietuviai startavo 1994 m. Lilehameryje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
