Ką prisiminti ir kokių blogų įpročių atsisakyti privalo kiekvienas vairuotojas, kad išvengtų autoįvykio rizikos? Į šį klausimą atsako ir kaip apsaugoti save bei aplinkinius pataria vairavimo mokyklos „Dorkanas“ dėstytojas Darius Kanapinskas.
1. Viena iš klaidų – vienos rankos padėtis ant vairo. Per metus laiko pasitaiko daug autoįvykių, kai automobilis atsitrenkia į šviesoforą. Galima daryti prielaidą, kad dalis šių avarijų nutiko dėl to, jog vairuotojas posūkyje vairą valdė viena ranka. Jei atkreipsite dėmesį į patyrusius vairuotojus, deja, šis, vadinamas „indų plovimo“ įprotis, vairavimas viena ranka, pasitaiko ypatingai dažnai ir sukelia didelę autoavarijos riziką.
2. Dar viena didelė vairuotojų klaida, kurią netgi galime laikyti manevravimo taisyklių pažeidimu – per trumpas posūkio signalo rodymas. Kai kurie vairuotojai, rikiuodamiesi į gretimą eismo juostą, įjungę posūkio signalą laiko per trumpai ir šis spėja sumirksėti tik vieną kartą. Taisyklės sako, jog vairuotojas posūkio signalą turi rodyti nuo manevro pradžios iki pabaigos.
3. Tęsiant posūkio signalo problematiką, galima teigti, jog 98 proc. vairuotojų, norinčių aikštelėje pastatyti savo automobilius atbulomis, nerodo posūkio signalo. Jei jau įjungėte atbulinę pavarą, užsidegė balti žibintai, greta esančius eismo dalyvius privalote informuoti apie tolimesnius savo veiksmus: jei norite pastatyti automobilį važiuodami atbuline eiga ir sukdami į dešinę pusę – turite įjungti dešinį posūkį. Kitaip greta esantys eismo dalyviai pamanys, jog automobilį planuojate pastatyti aikštelėje važiuodami tiesiai, nesukdamas vairo.
4. Vairuotojai dažnai pamiršta, kad įsėdę į automobilį privalo susitvarkyti „darbo vietą“: sureguliuoti saugos diržus bei galvos atramą. Jei diržas bus sureguliuotas blogai – iškeltas per aukštai, eis per kaklą, diržas bus susisukęs – tuomet autoįvykio metu greitoji pagalba gali nė nespėti atvažiuoti. Beje, klubus juosiantis saugos diržas turėtų būti įtemptas. Pavyzdį derėtų imti iš lenktyninių automobilių pilotų arba šturmanų – išskyrus rankas, kojas ir galvą, jų kūnai nejuda tarsi monolitai. Galvos atrama taip pat labai svarbi vairuotojo saugumui: eismo įvykio metu buvus stipriai atatrankai, galima sakyti, tam, kuris pagal savo ūgį nesureguliavo galvos atramos, tikrai teks kurį laiką nešioti kaklo įtvarą.
5. Dar viena problema – situacijų kelyje neplanavimas. Tam kad vairuotojai keliuose elgtųsi sumaniau, atsakingiau, tausotų savo transporto priemonę, gamtą ir, žinoma, saugiai pasiektų kelionės tikslą, derėtų vadovautis ekovairavimo taisyklėmis. Juk ne veltui daugelio Europos šalių ekonomiško vairavimo kultūra tokia populiari.
6. Daugelis vairuotojų yra įsitikinę, jog galima važiuoti mirksint žaliai šviesoforo šviesai. Užfiksuota daugybė nelaimingai pasibaigusių avarijų, kurios nutiko dėl šios priežasties. Negalima į tai žiūrėti atsainiai.
7. Galima dažnai pastebėti žmones, kurie automobiliu pravažiuoja „Stop“ liniją ar ženklą nesustoję. Šis blogas įprotis pastebimas yra ir geležinkelio pervažose bei sankryžose. Tai vienas pavojingiausių klaidų, dėl kurių galima patekti į baisų eismo įvykį.
8. Beje, vairuojantys automobilius su mechaninėmis pavarų dėžėmis žmonės „taupo degalus“ paleisdami transporto priemonę riedėti laisva pavara. To daryti nederėtų, kaip ir stabdyti automobilį su pavarų pagalba.
