Daugelis sutinka, kad muziką galima vadinti universalia meilės kalba. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad vyrai ir moterys labai skirtingai reaguoja į įvairius muzikos žanrus.
„Sony Ericsson“ kartu su žymiu britų psichologu David Moxon atliko biologinį tyrimą, kuris atskleidė, kad stiprioji lytis jautriau reaguoja į muziką ir daug geriau per ją išreiškia savo emocijas.Taip pat vyrai gerokai tikslesni numatydami, kaip skirtingo stiliaus muzika paveiks juos fiziškai ir emociškai.
Labiausiai testosterono kiekį stipriosios lyties kraujyje padidino trumpos britų soul stiliaus kūrinių ištraukos. Panašų efektą turėjo ir estų rokas (33%), latvių pop muzika (67%) ir vokiečių hip hop'as (76%). Paminėtą muziką galima drąsiai vadinti vyrų „muzikiniais afrodiziakais“.
Labiausiai moteris sujaudino ispanų latin stiliaus muzika.
Biologinis eksperimentas
Biologinio muzikos poveikio tyrime dalyvavo daugiau nei 200 žmonių. Jiems buvo atlikti testosterono, kortizolio ir už imuninę sistemą atsakingo imunoglobulino A tyrimai. Šių rodiklių svyravimai leidžia nustatyti susijaudinimą ar atsipalaidavimą, taip pat imuninės sistemos būklę. Hormonų kiekis buvo matuojamas imant seilių mėginėlius prieš klausant muzikinio kūrinio fragmento („muzikinio užkandžio“, angl. Soundsnack) ir iš karto jam pasibaigus.
Kūno reakcijos neatitinka stereotipų
Eksperimentas su 30 sekundžių muzikos ištraukomis parodė, kad daugumoje atvejų žmonės netinkamai įvertina, kaip vienas ar kitas muzikos stilius paveiks jų kūno procesus. Dažnai muzika, kuri iš pirmo žvilgsnio turėtų atpalaiduoti, sukėlė visiškai priešingą reakciją ir gerokai padidino streso hormonų kiekį kraujyje.
Įdomi tyrimo išdava - atpalaiduojanti muzika nebūtinai turi būti lėta. Eksperimento metu labiausiai atpalaiduojančiai veikė didesnio tempo kroatų pop muzika (30%), latvių (36%) ir lenkų pop rokas (17%).
Lygiai taip pat sunkiai sekėsi atspėti, kuri muzika labiausiai sujaudins. Neįtikėtina, tačiau labiausiai seksualiai jaudinanti yra olandų liaudies muzika ir vokiečių hip hop'as - šie kūriniai pakėlė testosterono lygį trim iš keturių (75%) eksperimente dalyvavusių žmonių. Visgi, tik maža dalis dalyvių šį faktą iš tiesų suvokė.
Muzika kuria nuotaiką
„Muzikinį užkandį“ galima rasti bet kokiai nuotaikai. Vokiečių hip hop'as panašiai veikia tiek vyrų, tiek moterų testosterono lygį. Šį muzikos stilių galima pelnytai laikyti idealia meilės muzika.
O ispaniškas latin, tikėtina, tik sukels stresą. Besiklausant šios muzikos, net 89% tyrimo dalyvių padidėjo kortizolio - streso hormono - kiekis kraujyje.
Danų akustinė muzika praskaidrina vyrų nuotaiką, tačiau visiškai priešingai veikia moteris. Joms gerai nuotaikai sukurti rekomenduojamas Pietų Afrikos rokas.
Identiškai abi lytis veikė tik viena klausyta ištrauka - melodingas belgų soul'as. Tiek vyrams, tiek moterims jis sukėlė vienodą reakciją - sumažino streso hormonų kiekį kraujyje ir atpalaidavo.
„Sveiki“ užkandžiai
Iš daugybės skirtingų muzikos ištraukų, įspūdingiausią efektą pasiekė kroatų pop muzikos „užkandis“. Paklausius šios muzikos, visiems be išimties tyrimo dalyviams gerokai krito kortizolio kiekis kraujyje ir padidėjo imunoglobulino A kiekis. Ši muzika ne tik puikiai atpalaiduoja, bet ir stiprina imuninę sistemą.
O rumunų šokių ir lietuvių RnB muzika turėjo visiškai priešingą efektą. Paklausius lietuvių muzikos, už imuninę sistemą atsakingo imunoglobulino kiekis kraujyje sumažėjo net du kartus!
„Pasaulyje jau atlikta daugybė psichologinių tyrimų, parodančių kaip muzika veikia žmogaus nuotaiką. Biologinių tyrimų srityje nuveikta labai nedaug, todėl šis „Sony Ericsson“ tyrimas yra labai reikšmingas,- teigė tyrimo vadovas, psichologas David Moxon. - Turbūt didžiausias šio tyrimo siuprizas – duomenys apie neįtikėtiną trumpų muzikos fragmentų įtaką biologiniams kūno procesams. Įdomu ir tai, kad daugumoje atvejų tiriamieji klaidingai prognozavo, kaip jų hormonų pusiausvyrą pakeis klausoma muzika.“
„Mes žinome, kad muzikos klausymo įpročiai ypač jaunimo tarpe, keičiasi neįtikėtinu greičiu,- pridūrė „Sony Ericsson“ Vidurio ir Rytų Europos marketingo vadovo Greg Varner. - Norėjome apie šiuos įpročius sužinoti dar daugiau, taip pat suprasti ryšį tarp muzikos ir psichologijos bei biologijos.“
