Auginame du vaikus. Sūnų (9 m.) ir dukrą (7,5m.). Jau net nebežinau, ką ir daryti, kad sustabdyčiau jų peštynes. Kai jie tik vienas kitą pravardžiuoja ir dėmesio nebekreipiu. Bet kai į darbą paleidžia kumščius, tai juos skirdama juo turiu paplušėti. Įsikimba vienas į kitą lyg būtų aršiausi priešai. Rodos, ir myliu abu vienodai, ir dėmesio stengiuosi skirti po lygiai.
Danutė
Broliai ir seserys gali kovoti dėl daugelio priežasčių: dėl išgyvenamo tam tikro pavydo ar konkurencijos, dėl besikeičiančių poreikių, dėl individualių savybių ir t.t.
Pamėginkite keletą paprastų dalykų, kurie turėtų padėti išvengti kasdienių vaikų peštynių:
Nustatykite esmines taisykles, kurios apibrėžtų priimtiną elgesį. Pasakykite vaikams, kad negalima keiktis, šaukti, trankyti durimis. Pasiūlykite patiems prisidėti prie taisyklių sudarymo, taip pat prie pasekmių, kas bus sulaužius taisykles, aptarimo.
Neleiskite vaikams priversti jus manyti, kad visada viskas turi būti „teisinga“ ir „lygu“: kartais vienam vaikui reikia daugiau nei kitam.
Suteikite vaikui individualaus dėmesio, susijusio su jo pomėgiais ir poreikiais. Pavyzdžiui, jei vienas vaikas mėgsta skaityti, o kitas žaisti kokį nors stalo žaidimą, darykite tai kartu.
Pasirūpinkite, kad vaikai turėtų savo asmeninę erdvę ir laiką, kad galėtų daryti tai, kas jiems patinka, broliams ir seserims į tai nesikišant: žaisti su žaislais ar su draugais.
Pramogaukite visa šeima kartu. Kadangi vaikai dažnai kovoja dėl tėvų dėmesio, bendri užsiėmimai gali padėti sušvelninti konfliktą.
Jeigu jūsų vaikai dažnai kivirčijasi dėl tų pačių daiktų (pavyzdžiui, kompiuterinio žaidimo), sudarykite grafiką, kada kuris vaikas galės naudotis tuo daiktu. Tačiau jeigu jie vis tiek pešis, atimkite „prizą“ visai. Kreipkitės pagalbos į specialistą.
Kai kuriose šeimose konfliktai tarp brolių ir seserų yra tokie stiprūs, kad sutrikdo kasdienį gyvenimą arba stipriai paveikia vaikus. Šiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą (psichologą ar vaikų ir paauglių psichiatrą).
Kreipkitės pagalbos, jeigu:
- vaikų konfliktai tokie stiprūs, kad sukelia santuokos problemų;
- iškyla fizinio sužalojimo grėsmė bet kuriam šeimos nariui;
- konfliktai kenkia bet kurio šeimos nario savivertei ar psichologinei būsenai;
- konfliktai susiję su kitais reikšmingais dalykais, pavyzdžiui, depresija.
