Noriu Tavęs dabar. Lovoje. Nuogutėlės ir beginklės. Būtent dabar, kai besileidžiančios saulės spinduliai nedrąsiai braudamiesi pro užuolaidų klostes blausiai apšviečia Tavo dievišką veidą. Noriu lėtai lėtai nutraukti antklodę, kad galėčiau glamonėti akimis kiekvieną Tavo nuostabaus kūno centimetrą, kad Tavo oda lengvai pašiurptų nuo kambario vėsos ir būtų dar jautresnė mano prisilietimams. Žinau, kaip tada virptelėtų Tavo kūnas ir kaip nuraminčiau Tave vienu vieninteliu judesiu: „Šššš...“.
Baltų paklodžių fone, Tu – lyg preciziškai nutapytas paveikslas dvelkiantis tobulybe. Nėriniuotas akių raištis miegui, vienintelis tą ansamblį papildantis aksesuaras, ne tam, kad nematyčiau Tavo akių, o tam, kad Tu nežinotum, ko tikėtis, kad kiekvienas mano žingsnis būtų Tau staigmena. Žinau, kad, iš įpročio, bandytum prisidengti. Nereikia. Noriu įsiminti kiekvieną Tavo kūno linkį, kiekvieną nevalingą Tavo judesį, kai iš lėto prislinksiu artyn.
Atsigulsiu visai visai šalia. Tu jausi mano šilumą, bet neskubėk prisiglausti – leisk man užkariauti Tave pamaži. Noriu giliai įkvėpti Tavi kvapo, ten kur susijungia ausis ir kaklas, kad mano karštas kvėpavimas nubėgtų Tavo oda lyg gaivus vėjas pažeme. Noriu švelniai pirštų galiukais perbraukti Tavo rankas per alkūnės linkį, per riešus iki pat pirštų galiukų, pabučiuoti petį, prisiminti, kaip tobulai tinka Tavo pirštai mano tarpupirščiams ir tuo pačiu keliu grįžti atgal. Tada, lyg netyčiom, užkliudžius Tavo krūtinę, išbučiuoti kaklą, raktikaulius ir braukti veidu žemyn tarp krūtų. Noriu sustoti akimirkai, padėjus galvą, ant Tavo pilvelio, o paskui, pabučiavus žemiau bambos, vėl keliauti aukštyn ranka braukiant per Tavo liemenį. Tu tokia mažutė mano glėbyje...
Noriu liežuvio galiuku lyžtelėti Tavo lūpas, kad įsidėmėčiau jų skonį, kad pajutusi mano lūpas visai arti, Tu pagautum mano liežuvį ir suviliotum bučiniui. Žinau, kaip Tu mėgsti bučiuotis ir man Tavęs niekada negana, bet šįkart sugriebčiau Tave už smakro ir nutraukčiau šitą velniškai įtraukiantį žaidimą. Tada stebėčiau, kaip Tu apsilaižai lūpas ir sudrėkinčiau pirštą tarp jų. Noriu lėtai piešti tuo pirštu apskritimus aplink Tavo styrančius spenelius ir jausti Tavo dažnėjantį kvėpavimą. Pirma aplink vieną, tada aplink kitą, vėl Tau aplaižius mano pirštą. Vėliau pakeisti pirštą liežuviu ir tęsti tą pačią jaudinančią ceremoniją. Galiausiai spustelėti juos tarp lūpų, delnuose sugniaužti Tavo krūtis ir, vėliau, dar kartą įsikniaubus į Tavo krūtinę giliai įkvėpti Tavęs.
Dabar Tu jau jauti mano kūną virš savojo, jauti, kaip mano oda lengvai slysta Tavąja, kaip Tavo kūno virpesiai aidi manajame. Aš leidžiuosi žemyn tarp Tavo kojų ir matau, kaip Tu įsitveri paklodės, kaip Tu kilsteli klubus ir išrieti nugarą mano glamonių sujaudinta. Aplenkiu Tavo Veneros kalnelį ir slysta mano lūpos Tavo šlaunies viršumi. Jos grįžta kramsnodamos ir bučiuodamos šlaunies vidų, vėl aplenkdamos karštąją vietelę kartoja tą patį kelią kitoje pusėje. Įdėmiai apžiūriu Tavo vaginą, o ji, besiskleidžianti kaip gėlė, kviečia mane gundančia šiluma. Vėl įsidėmiu kvapą ir vienu plačiu lyžtelėjimu fiksuoju skonį.
Grįžtu prie šlaunų ir švelniai skėsteliu Tavo kojas. Dabar jau nuo pat išangės ligi klitorio keliauju drėgnu liežuvio galiuku. Dar ir dar kartą. Matau, kaip virpa Tavo raumenukai, kaip Tavo klubai stengiasi mane pričiupti, girdžiu kaip tankiai Tu kvėpuoji. Sustoju ties pačiu centru ir liežuviu braunuosi gilyn tarp Tavo drėgnų lūpyčių. Tada godžiai aplaižau šonus ir vėl, kaip atkaklus geniukas, bruku liežuvį gilyn tol, kol beveik nosimi stuksenu kažkur netoli Tavo klitorio. Galiausiai lyžteliu tą stūksantį perlą ir sugniaužus jį tarp lūpų įbruku pirštą ten, kur ką tik mano liežuvis paliko drėgną pėdsaką. Netrukus pridedu antrą ir nė akimirkai nesiliauju darbuotis liežuviu.
G-taško paieškos pirštais sėkmingai artina Tave prie orgazmo – jaučiu, kaip susitraukinėja Tavo raumenukai ir to jausmo įkaitintas mano kraujas verda gyslose. Mano širdis plaka stipriau ir Tu pati jauti, kaip dažnėja mano atodūsiai vilnijantys Tavo kūnu. Pagaliau energingais pirmyn-atgal jodinu Tave į viršūnę. Matau, kaip tada užverti galvą ir iš visų jėgų stengiuosi neatsitraukti, kai išrietusi nugarą šauni klubais aukštyn. Dar kelios akimirkos ir Tu pati atstumi mane gaudydama kvapą. Pabučiuoju Tavo Veneros kalnelį ir visu kūnu, iš šono, prisiglaudžiu prie Tavo virpančio kūno. Geriu Tavo karštą alsavimą ir jaučiu tokį virpulį pilvo apačioje, kad, rodos, užtektų vieno taiklaus prisilietimo ir orgazmas sprogtų mano kūne, lyg fejerverkas.
Magnus