„Ar tik aš ne nėščia?“ Tokį klausimą sau užduoda beveik kiekviena vaisingo amžiaus moteris bent viena diena užsitęsus mėnesinėms.
Bandydamos nuspėti atsakymą vienos siaubingai bijo „Taip“, o kitos svarsto, ar tik ir vėl neviltin neįstums eilinis „Ne“? Bet ir vienos, ir kitos prieš atlikdamos nėštumo testą dažniausiai labai atidžiai, tarsi per padidinamąjį stiklą, dar kartą patyrinėja savo kūno signalus. Praėjusį rytą lyg ir pykino, o vakar taip norėjosi marinuotų agurkėlių... Nors gal dar pykinimui ir netikėtiems norams per anksti?
Kokie nėštumo požymiai kada gali išryškėti? Tikslaus atsakymo nėra, kaip ir nėra dviejų visiškai vienodų moterų. Vienos apie užsimezgusią po širdimi gyvybę intuityviai sužino vos atslūgus nerimo bangai, o kitoms net ir aiškiai padidėjęs pilvas bei keletą mėnesių neprasidedančios mėnesinės dar neatrodo pakankamai įtikinama priežastimi atlikti nėštumo testą.
Ir vis dėlto esama 10 pagrindinių požymių, iš kurių gana anksti galima įtarti nėštumą.
1. Kas? Jautrūs krūtų speneliai
Kada? Maždaug 3 savaitėms po pastojimo, vadinasi, kai mėnesinės vėluoja savaitę.
Krūtys taip pat kiek pabrinkti gali ir prieš prasidedant mėnesinėms, kaip PMS reiškinys. Tačiau per PMS paprastai nepajautrėja speneliai.
2. Kas? Nedidelis kraujavimas iš lytinių organų, „tepimas“.
Kada? Jei pastojai – toks tepimas gali pasireikšti tuomet, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi gimdoje. Tai nutinka 8-10 dienų po ovuliacijos, vadinasi, likus keletui dienų iki numatomų mėnesinių.
Implantacijos kraujavimą nuo per anksti prasidėjusių mėnesinių atskirti nesunku. Jis būna lengvesnis, trumpesnis, dažniausiai tai net nėra kraujavimas – tik tepimas. Taip pat jis neatkartoja normalios mėnesinių kraujavimo eigos, kai lengvą pradžios kraujavimą po keleto valandų keičia intensyvesnis, stipresnis, o po dienos ar dviejų palengvėja, kol visai dingsta.
Tiesa, kartais net ir pastojus pirmais mėnesiais, kol gimda nepakyla aukščiau, mėnesinių metu gali atsirasti kraujavimas. Vienintelis skirtumas – kad šis kraujavimas taip pat dažniausiai būna ne toks gausus ir intensyvus, kaip įprastos mėnesinės.
3. Kas? Patamsėjusios areolės.
Kada? Labai anksti, maždaug tada, kai turėtų prasidėti mėnesinės.
Areolė – tai tamsesnės odos laukas aplink krūties spenelį. Praėjus keletui savaičių po pastojimo jis paprastai ima tamsėti, gali padidėti jo skersmuo. Manoma, kad tamsesnė areolė gimusiam kūdikiui padeda lengviau surasti spenelį. Jei pastojai – taip pat šiuo metu gali pastebėti ant krūtų išryškėjusias venas, padidėjusias Montgomerio liaukas (aplink areolę esančius spuogelius).
4. Kas? Silpnumas
Kada? Maždaug tada, kai neprasideda mėnesinės.
Tai gana dažnas nėštumo požymis, lydintis per pirmąsias 8-10 nėštumo savaičių. Paprastai jis praeina prasidėjus antram nėštumo trimestrui. Šis silpnumas siejamas ne su pablogėjusia sveikata, o su kūno poreikiu prisitaikyti prie jame vykstančių didžiulių permainų. Moteris gali tapti mieguista, ji greičiau pavargsta, norisi pasėdėti, prigulti, pailsėti, sunku susikaupti.
5. Kas? Pykinimas ir vėmimas.
Kada? Gali prasidėti labai anksti, praėjus savaitei po pastojimo.
Dažniausiai pykinimas ir vėmimas kamuoja išimtinai rytais. Nors tai nėra taisyklė – kai kurias nėščiąsias jis apskritai aplenkia, o kai kurias vargina įvairiu paros metu.
6. Kas? Padažnėjęs šlapinimasis.
Kada? 1-2 savaites vėluojant mėnesinėms.
Šlapinimasis padažnėja šiek tiek padidėjus gimdai. Kol ji nepakyla aukščiau į pilvo ertmę (tai nutinka apie 12-tą nėštumo savaitę), didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, tad į tualetą gali tekti lakstyti dažniau nei įprastai.
7. Kas? Vidurių užkietėjimas
Kada? Keletas dienų prieš laukiamas mėnesines, gali trukti 1-2 savaites.
Organizme pakitusi hormonų pusiausvyra ir pradėjęs gamintis nėštumo hormonas atpalaiduoja žarnyno raumenis, tad tuštinimosi procesas gali tapti nebe toks efektyvus.
8. Kas? Pakilusi bazinė kūno temperatūra.
Kada? Apie 12 dienų po ovuliacijos, ir nenukrinta net ir tuo metu, kai turėtų prasidėti mėnesinės.
Jei kas rytą matuoji savo bazinę kūno temperatūrą, pastojusi pastebėtum, jog po implantacijos, t.y. praėjus maždaug savaitei nuo ovuliacijos, bazinė temperatūros kreivė vėl šokteli į viršų. Vykstant ovuliacijai bazinė kūno temperatūra pakyla keliomis padalomis. Jei tuo metu moteris pastoja, praėjus 7-12 dienų po šio temperatūros pakilimo pastebimas ir kitas bazinės kūno temperatūros šoktelėjimas.
9. Kas? Neatsirandančios mėnesinės.
Kada? Praėjus 12-14 dienų po ovuliacijos, 28-30 dienų nuo paskutinių mėnesinių.
Šis požymis laikomas pagrindiniu įtariant galimą nėštumą. Jei be jo esama dar bent keleto kitų čia paminėtų požymių, veikiausiai apie nėštumą suprasi dar prieš pasidarydama nėštumo testą. Ir atvirkščiai – jei nejauti jokių kitų požymių, gali būti, jog mėnesinės tiesiog vėluoja keletu dienų, ypač jei ir anksčiau jos nebuvo itin reguliarios.
10. Kas? Teigiamas nėštumo testas.
Kada? 10-14 dienų po pastojimo.
Jei mėnesinės vėluoja bent vieną dieną ir jei jau esi pasirengusi sužinoti tiesą – pasidaryk nėštumo testą. Viską atlikusi taisyklingai taip sužinosi gana patikimą atsakymą. Nedidele išimtimi gali tapti nebent tie atvejai, kai mėnesinių ciklas nereguliarus ir tu nežinai, kada būtent įvyko ovuliacija.
Jei dėl kokių nors priežasčių ovuliacija vėlavo, tuo metu, kai turėtų prasidėti mėnesinės, testas gali dar nerodyti nėštumo. Tokiu atveju luktelėk dar savaitę ir, jei mėnesinių vis dar nėra, testą pakartok. O jei atsakymą rūpi sužinoti kuo greičiau – kreipkis į polikliniką ir atliki kraujo tyrimą. Nėštumas pagal kraują nustatomas praėjus 8-10 dienų po apvaisinimo.