Kūrybiškumas yra nesvetimas visiems mažyliams - kiekviena mama prisimins situacijų, kuomet atažala nustebina savo išmone, įdomiomis svajonėmis, originaliu požiūriu. Kaip padėti vaikams neprarasti ir ugdyti kūrybiškumą? Juk mokėjimas originaliai vertinti bei greitai reaguoti net ir labai neįprastose situacijose yra itin svarbus vėlesniame gyvenime.
Prisiminkite savo vaikystę
Mamytės tikrai sutiks, kad mes augome itin kūrybiškais laikais - juk neturėjome kompiuterių, televizijos kanalų, kurie kiaurą parą rodo laideles vaikams taip pat nebuvo, moderniais, kalbančiais, dainuojančiais ar judančiais žaislais džiaugėsi taip pat retas.
Papasakokite vaikams apie savo vaikystės žaislus - parodykite, kaip iš pienių pasidaryti lėles, kurių plaukučiai garbanojasi vandenyje, kaip daromi sekretai iš gėlių žiedų ir stikliuko ar skaidraus plastiko gabaliuko, poilsiaudami prie jūros ar gamtoje rinkite pagaliukus, akmenukus, žoles ir drauge statykite pilis, žiemą statykite iglu ir apsimeskite eskimų šeima.
Skatinkite kūrybinę laisvę
Neapkraukite vaiko žaislais, geriau sukurkite tokias sąlygas, kuriose jis galės kurti naujus žaislus pats - jeigu tai sena lėlė, tai gal galima jai nudažyti ir iškarpyti plaukus, gal pavyktų iš senos kojinės nesunkiai sukurti jai suknelę; jeigu mašinėlė, tai galbūt ją galima patobulinti lipdukais. Žinoma, tą turėtų daryti pats vaikas, jums tik reikia duoti jam leidimą ir suteikti reikiamas priemones.
Vykdami poilsiauti ar į svečius nesivežkite krūvos žaislų - parodykite vaikui, kaip į didelį šaukštą telpa mažiukas, kaip į žemę galima susmeigti pagaliukus ir jie tampa šuliniu. Aplinkoje raskite įvairių daiktelių, duokite vaikui mažytę užuominą ir paskatinkite žaidimą ir žaislą susikurti pačiam.
Keletas idėjų...
Dažų dėmė. Ant popieriaus lapo pataškykite arba papilkite dažų (geriausiai tiktų akvarelė, kadangi ji puikiai liejasi ir sukuria įdomias formas). Pasiimkite flomasterių arba pieštukų ir bandykite dažų dėmėje rasti kokių nors pavidalų. Pavyzdžiui, paprastam dažų taškui galima pripiešti žiedlapėlius , kotelį, lapelius ir gausime gėlę. Į melsvą dėmę galima įpiešti žuvyčių, lelijų, jos pakraštyje - meldų. Štai ir tvenkinys! Paišykite kartu su vaiku, vienu metu ir kurkite istoriją, kalbėkite, ką matote ir ką piešiate.
Kvapni kava. Ant stalo ištieskite laikraštį, o ant jo plonu ir tolygiu sluoksniu paskleiskite maltą kavą (galima ir smulkias kruopas, pavyzdžiui, manų arba sorų). Pirštu arba pagaliuku kavoje paišykite visokias formas - namelius, saulutes, medelius. Nupiešus galima iškart vėl užglostyti ir piešti iš naujo. Tą patį galima daryti ir paplūdimyje, su smėliuku. Tai lavina ir vaizduotę, ir rankeles.
Žodelis po žodelio. Pažaiskite asociacijų žaidimą, kuris padės ir kūrybiškimui, ir kalbos turtinimui. Sugalvokite kokią nors vienijančią temą, sakykite vieną žodį, o vaikas tegul sugalvoja tam tinkančią porą. Pavyzdžiui, tema galėtū būti miškas, jūs sakote kiškis, taigi tinkama asociacija - morka arba skeltalūpis, vėliau jūs sakote meška, tad vaikui tiktų sakyti didelė, ruda arba medus. Galite šitaip kurti visą istoriją, galite žodelius ir rašyti - viskas priklauso nuo vaikučio amžiaus ir pageidavimų.
