Seimo darbas rugsėjį prasidės bandymu nuversti K. Prunskienę, o interpeliacija jai gali sudrebinti visos Vyriausybės pamatus, rašo “Veidas”.
Rugsėjo 10-ąją startuosianti Seimo rudens sesija prasidės ne tik iškilmingu parlamentarų persikraustymu į naująją posėdžių salę, bet ir interpeliacija žemės ūkio ministrei Kazimirai Prunskienei. Kadangi šioji yra ne tik ministrė, bet ir vienos valdančiosios koalicijos partijų - valstiečių liaudininkų - lyderė, sėkminga interpeliacijos baigtis gali sukelti netgi Gedimino Kirkilo mažumos Vyriausybės griūtį.
Kaltinama savireklama valdiškais pinigais
Paradoksalu, bet šios interpeliacijos iniciatoriai yra konservatorių partija, kuri ne tik užtikrina saugų G.Kirkilo Ministrų kabineto darbą, bet netgi stengiasi (bent jau jų lyderis Andrius Kubilius - tai tikrai), kad šio veikla tęstųsi iki pat kitų metų rudenį vyksiančių Seimo rinkimų. Bet kas padaryta, tas padaryta - parašai interpeliacijai buvo surinkti dar liepos pradžioje vos per dvi valandas. Ją pasirašė ne tik konservatoriai, bet ir kitos opozicinės jėgos - Darbo partija, socialliberalai, liberalai. Nors valdantiesiems socialdemokratams pasirašyti nebuvo siūloma, tuomet Seime sklandė nemažai kalbų, kad per slaptą balsavimą prieš nelabai mėgstamą K.Prunskienę balsuoti galėtų ir kai kurie šios partijos atstovai.
Interpeliacija K.Prunskienei nuo pat pradžių atsidūrė kitos kur kas didesnės interpeliacijos, kurią Darbo partija inicijavo iš karto net keturiems ministrams, šešėlyje, o balsavimas dėl jos nukeltas iš pavasario į rudens sesiją, tad dažnas jos jau nebeprisimena.
Nepakenks priminti, kad interpeliaciją žemės ūkio ministrei konservatoriai pareiškė po to, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, jog: "Skelbiant politinės reklamos ar žemės ūkio ministrės savireklamos požymių turinčius straipsnius, apmokamus valstybės biudžeto lėšomis, Kazimira Danutė Prunskienė naudojosi pareigomis asmeninei neturtinei naudai gauti ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 punkto nuostatas".
Netrukus po šio VTEK sprendimo konservatoriai pareikalavo iš K.Prunskienės atsakyti į penkis klausimus: kiek lėšų Žemės ūkio ministerija panaudojo viešiesiems ryšiams 2005, 2006 ir 2007 metais; kas tvirtino viešųjų ryšių planus ir viešųjų ryšių biudžetą; ar K.Prunskienė nemananti, kad jai reikėtų asmeniškai grąžinti į valstybės biudžetą lėšas, kurios buvo panaudotos jos, kaip politikės, savireklamai? Kadangi valstybės tarnautojai už tokius nusižengimus gali būti atleidžiami iš pareigų, konservatoriai taip pat klausė ministrės, ar ši nemananti, kad valstybės politikams už tokius pat nusižengimus turi būti taikomos tokios pat nuobaudos ar netgi dar griežtesnės?
K. Prunskienė nesutinka
Interpeliacijos tekstas K.Prunskienei baigiamas retoriniu klausimu: "Ar sutinkate, kad esant tokioms aplinkybėms turėtumėte prisiimti asmeninę atsakomybę ir atsistatydinti?" Savaime suprantama, K.Prunskienė nesutiko nei su konservatorių siūlymu atsistatydinti, nei su pačiomis VTEK išvadomis, kurias ji netruko apskųsti teismui.
Pasak ministrės oficialiai interpeliacijos autoriams pateikto atsakymo, VTEK "netinkamai taikė galiojančių teisės aktų nuostatas", kas, jos požiūriu, daro komisijos sprendimą "nepagrįstą ir neteisėtą". K.Prunskienė taip pat atmetė konservatorių įtarimus, kad Žemės ūkio ministerijos viešiesiems ryšiams skiriamos lėšos gali būti "žiniasklaidos papirkimo įrankis". Pasak jos, spaudoje nebuvo užsakinėjama nei politinė, nei jos, kaip ministrės, reklama, o tik visuomenei svarbi informacija apie Žemės ūkio ministerijos veiklą, reformas, Europos Sąjungos paramą žemdirbiams. Tokiai informacijai skelbti 2005-2007 m. buvo skirta 2,496 mln. Lt.
Lems politinis išsidėstymas
Balsavimo dėl interpeliacijos K.Prunskienei baigtis, kaip ir daugumos kitų ministrams Seime rengtų šių procedūrų, priklausys ne nuo ministrės atsakymo į klausimus išsamumo ar pagrįstumo, bet nuo politinių jėgų išsidėstymo. Pirmiausia nuo to, kaip šiuo klausimu sutars dvi didžiausios opozicinės Seimo frakcijos - Darbo partijos ir Tėvynės sąjungos, kartu turinčios 50 balsų (kad ministras atsistatydintų, už interpeliaciją turi balsuoti 71 parlamentaras).
Interpeliacijos žemės ūkio ministrei iniciatorius A.Kubilius "Veidui" sakė, kad iš pokalbių su Darbo partijos pirmininku Kęstučiu Daukšiu jam susidaręs įspūdis, jog ši partija neketinanti balsuoti prieš K.Prunskienę.
"Manau, paaiškės, kad nei Darbo partija, nei Liberalų demokratų partija interpeliacijos nepalaikys, - sakė A.Kubilius. - Visą vasarą matėme intensyvius valstiečių liaudininkų kontaktus su šiomis dviejomis partijomis ir Labanore, ir Švenčionėliuose, ir kitose politikų vasaros stovyklose. Manyčiau, šiuo metu intensyviai buriamas naujas politinis blokas, kuris pirmą kartą pasirodys visuomenei būtent per balsavimą dėl interpeliacijos". Šis naujasis partijų blokas, A.Kubiliaus požiūriu, yra nutaikytas į artėjančius Seimo ir prezidento rinkimus, kuriuose, kaip manoma, K.Prunskienė vėl ketinanti dalyvauti.
"Neatmestina galimybė, kad jie netgi gali pabandyti dar šiemet sudaryti savąją vyriausybę, jei tik valstiečiams liaudininkams pavyks išlaikyti savo rankose Seimo pirmininką Viktorą Muntianą ir Pilietinės demokratijos partiją", - tikino "Veidą" konservatorių pirmininkas.
Iš tiesų valstiečiai liaudininkai ir pilietininkai į bendrą frakciją Seime susiėjo dar pavasarį, o liepos mėnesį netgi ketinta sujungti ir abi partijas. Tačiau tokiam K.Prunskienės siekiui pasipriešino nemažai valstiečių liaudininkų, vadovaujamų įtakingo šios partijos įkūrėjo, šiuo metu - pirmojo partijos pirmininko pavaduotojo Ramūno Karbauskio. Jis atvirai pagrasino, kad jeigu K.Prunskienė ir toliau sieks dirbtinai didinti partijos narių skaičių, viskas gali baigtis valstiečių liaudininkų skilimu. Tačiau pačios bendradarbiavimo galimybės tarp V.Muntiano pilietininkų ir valstiečių R.Karbauskis neatmetė.
"Tuo šis balsavimas dėl interpeliacijos ir bus naudingas, kad bent jau parodys, kas su kuo", - sakė A.Kubilius.
Priminus, kad patys konservatoriai liepą neparėmė Darbo partijos inicijuotos interpeliacijos keturiems buvusios Algirdo Brazausko Vyriausybės ministrams dėl neteisėto "Alitos" privatizavimo, A.Kubilius kone pasipiktino. "Kaip tai nerėmėme? Parėmėme interpeliacijas ir Arūnui Kundrotui, ir Vilijai Blinkevičiūtei, - sakė jis. - Tai ne mūsų kaltė, kad Artūro Paulausko "chebra" paskutiniu momentu ėmė ir išsigando, jog V.Blinkevičiūtė gali ką nors apie bendrus darbus papasakoti".
"Darbiečiai" kortų neatskleidžia
Su tokiu A.Kubiliaus vertinimu nenorėjo sutikti Darbo partijos pirmininkas K.Daukšys. "Konservatoriai mūsų interpeliacijos iš viso neparėmė, na, gal tik prieš A.Kundrotą šiek tiek aktyviau balsavo, - sakė jis "Veidui". - Bet jų išankstinis susitarimas su socialdemokratais buvo aiškus, iš esmės jie jau seniai yra viena valdančioji dauguma".
Pasiteiravus, ar tikrai Darbo partija, kaip mano A.Kubilius, neketinanti paremti interpeliacijos žemės ūkio ministrei, K.Daukšys pastebėjo "nesąs atsakingas už tai, ką sako A.Kubilius". Anot jo, interpeliacija - tai labai rimtas klausimas, kurio savo frakcijoje "darbiečiai" dar nesvarstė, netgi pačios K.Prunskienės atsakymų į pateiktus klausimus dar nematė.
"Mūsų frakcijoje yra įvairių nuomonių dėl interpeliacijos K.Prunskienei, - sakė "Veidui" K.Daukšys. - Mums neįdomu, žlugs ar nežlugs Vyriausybė, jeigu bus paskelbtas nepasitikėjimas kuriuo nors ministru. Mes norime, kad žmonės atsakytų už tai, ką padaro būdami valdžioje".
Darbo partijos pirmininkas taip pat atmeta A.Kubiliaus nuogąstavimus, esą konservatoriams rugsėjį atšaukus paramą G.Kirkilo Vyriausybei "darbiečiai" iš karto inicijuotų balsavimą dėl nepasitikėjimo Ministrų kabinetu. "Mes tokių keistų žaidimų nežaidžiame, tegul konservatoriai mumis nesidangsto, - sakė K.Daukšys. - Bet kad nepasitikime Vyriausybe - tai faktas, nes daug ką ji daro atžagariomis rankomis".
Tiesa, jeigu "darbiečiai" vis dėlto inicijuotų nepasitikėjimą G.Kirkilo Vyriausybe, konservatoriai jų tikriausiai neparemtų. Pasak A.Kubiliaus, jie dėl savo politinių įsitikinimų negalintys versti Vyriausybės kartu su Viktoro Uspaskicho partija. Keistoka nuostata žinant, jog politiniai įsitikinimai konservatoriams netrukdė kartu su V.Uspaskichu versti iš Seimo pirmininko posto A.Paulausko, kartu su V.Uspaskichu ir netgi Rolando Pakso liberaldemokratais versti Vilniaus mero Artūro Zuoko. Bet kartu su šiais sąjungininkais versti G.Kirkilą iš premjero posto A.Kubiliui jau nebepatogu. Gal vis dėlto čia ne politiniai įsitikinimai kalti, o politiniai interesai?
Bet kuriuo atveju rugsėjis Seime bus įdomus.
Audrius Bačiulis
