Tarptautinė padėtis Lietuvoje staigiai blogėja. Karinis smurtas prieš Gruziją pavirsta psichologiniu smurtu, tai yra, šantažu Lietuvai. – Stokite į Rusijos pusę, arba bus blogai!
Atliepia jau ne vien tarpininkų, verslininkų, Maskvos politinių klientų arba tiesiog pabūgusių žmonelių balsai. Atrodo, gaunam tiesioginį Maskvos įsakymą.
Ir štai, piliečiai, jeigu jau taip, turime suvokti, ką tokia padėtis reiškia. Ne pirmą kartą.
Padėtis labai panaši į 1940 m. birželį. Dar neseniai kalbėdavom užkeikimus ir pažadus, ką privalom daryti, „kad tai daugiau nepasikartotų“. O štai kartojasi.
Grupė parsidavėlių jau pradėjo žygį išmušti Lietuvą iš NATO. Rusijos ambasadorius netrukus gal patars mūsų Konstituciniam Teismui, kad spręstų dėl NATO taip, kaip reikia. Jeigu jis jau dabar ateina ir reikalauja, kad Lietuva keistų politiką dėl Gruzijos, tai po rinkimų ateis ir atneš pats surašęs naujosios Lietuvos vyriausybės sudėtį. Kam jums vargti, draugai, jūsų viršininkai geriau žino.
Taip buvo ir 1940-ųjų birželio 15-ąją, ultimatumo ir kapituliacijos naktį. Lietuvos valdžia siūlė visokias nuolaidas, sutiko pakeisti vyriausybę, bet iš Maskvos atėjo nuosprendžio telegrama: nebevarkit, rytoj 15 valandą jus okupuojam – visą teritoriją, o po to jūsų vyriausybė bus sudaryta Kaune sovietų atstovybėj.
Sakoma, paskutinė dar neokupuotos šalies vyriausybė buvo nelabai demokratiška; kariuomenei vadovavo sovietų agentas, kuris atsisakė priešintis, ir Lietuva kapituliavo.
Nūnai padėtis Europoje gali tapti panaši ir į 1938 m. Miuncheno viršūnių pasitarimą. Hitleris ką tik buvo sudraskęs Čekoslovakiją, ir Europos demokratinių valstybių vadovai sukiužo, nutarė prisitaikyti. Gyventi juk reikia, o gal Hitleriui to užteks?
Netrukus jam ištiesė ranką Stalinas, ir abu apsimetę „socialistai“ susitarė dar geriau. Įvyko pasaulinė katastrofa. Pirmiausiai todėl, kad Vakarai nestabdė Hitlerio.
Dabar V. Putinas sudraskė Gruziją, prievartauja pakeisti jos valdžią, o rugsėjo 1-ąją Europa spręs: ar ji eina Miuncheno-2, tai yra, pataikavimo agresijai keliu, ar yra ko nors išmokusi.
Klausimas mums visiems: ar Lietuva yra ko nors išmokusi? Gal pasitars su Latvija ir Estija, ar kartu priešintis Maskvos diktatui, ar kartu kapituliuoti?
Labiausiai nenorėčiau, kad Lietuva kapituliuotų pirma ir išvis kapituliuotų. Tada jau einam senuoju keliu, ir visos priesaikos ginti laisvę – nieko vertos.
Ne. Naujajai Maskvos diktatūrai tarkime: ne. Dirbkime ir melskimės, kad Lietuva išliktų.
Nebalsuokim už parsidavėlius.
Štai rugsėjo 1-oji, kurią minėdavom kaip Laisvės dieną. O gal ateity minėsime ją kaip naujos nelaisvės dieną?
Duok Dieve, kad taip neatsitiktų.
Vytautas Landsbergis yra Europos Parlamento narys
Parengta pagal pasisakymą per Pūko radiją
