Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
nu super straipsniukas!!! kad taip tiesiai i auksciausiojo Lietuvos dievo ausi nuskristu !!! visada sakiau ir sakysiu, kad 3mln valstybei reikalinga kuo daugiau ISILAVINUSIU ir kuribingu zmoniu, ir maziau cia myzciauti ant kiekvieno kampo kad neva Lietuvoje per daug paruosiama issilavinusiu zmoniu ir dar skleisti erezijas, kad mokslas nekokybiskas!!!
sekmes ir stiprybes visiems siekiant mokslo!!!
sekmes ir stiprybes visiems siekiant mokslo!!!
Kūrybiškumas +savanaudiškumas. Žmonijos prigimtinės savybės (pagal Kao). -----------Jeigu ji tikroji Sofija - tai nuostabi. ----------Bet. Paklauslauskim jos: ar ji suvokia, kas pasauliui yra antreprenerystė. Ir lietuviui, pirmiausia europarlamentarui? --------------Sofija 2007-06-02 22:03:13
Kurybiskumas visada buvo progreso variklis , tai kam cia dar isradinet dvirati .
Kurybiskumas visada buvo progreso variklis , tai kam cia dar isradinet dvirati .
Kurybiskumas visada buvo progreso variklis , tai kam cia dar isradinet dvirati . O dar tiksliau - zinios + kurybingumas . Deja , siuo metu Lietuvai nereikalingos nei zinios , nei kuryba .Todel mes ir esam paribys , todel ir musu jaunimeli kaip koks medus traukia koks Londonas ar Niujorkas . Tuometu kai Indija ar Kinija dusina Europa savo intelektualine ir kurybine energija , Lietuva ima atsibudineti ir diskutuoti - tai gal vis delto mums buti kurybingiems .Atrodo , kad smarkiai pavelavom ...Turi keistis valstybes POLITIKA . Ar ji keiciasi ?
Rolf Jensen "Svajoniu visuomene", ten aiskiai juodu ant balto surasytos tos seniai sklandancios idejos
Žinau tik vieną politiką su idėjomis -tai A.Zuoką. Tiesa, ne tik su idėjomis , bet dar ir sugebantį jas realizuoti.
Skaitome L.Andrikienės str. citatą: "Čia juokai, o rimtai klausimas skambėtų taip: kur link plėtosis visuomenė? Kas bus po žinių visuomenės? "
----Iš čia seka, kad net žinių visuomenė mums lyg jau ir nebeaktuali. Norime ją prašokti kaip "Mongolija kapitalizmą"???
----Bet žvilgterėkime dar į Ataskaitą.
Joje galime rasti dar griežtesnius vertinimus dėl ŽINIŲ fenomeno (net ne visuomenės, bet siauriau-ekonomikos plotmėje) situacijos Lietuvoje:
(citatos iš 47-48 pp.):
"Kalbant apie ŽINIŲ ekonomiką reikėtų būti tikriems, ar išties gerai suvokiame jos sudėtines dalis ir priemones, kuriomis galėtume į vertinti ŽINIŲ ekonomikos plėtrą. Tai aktuali problema Lietuvoje, kurioje politikai, žurnalistai ir suinteresuotos grupės ŽINIŲ ekonomikos vėliavą naudoja siekdami grupinių tikslų . Tai neturi nieko bendro su kryptinga Žinių ekonomikos plėtros
politika, kuri iš tikrųjų yra reikalinga...Kaip rodo įvairių
autorių pastaraisiais metais atlikti tyrimai, valstybės lėšų investavimas į įsivaizduojamas (žinių ekonomikos) lokalias struktūras, subsidijos sektoriams ar MTEP veiklos finansavimas neduoda ekonominio rezultato, didina metropolių ir regionų atskirtį , emigraciją ir mažina valstybės konkurencingumą ".
------Gyvenimas kasdien įrodo, kad tiesos šioje analizėje nemažai: "žiniomis" dabar žaidžia, kas tik nori: politikai, žurnalistai ir suinteresuotos grupės.
----Iš čia seka, kad net žinių visuomenė mums lyg jau ir nebeaktuali. Norime ją prašokti kaip "Mongolija kapitalizmą"???
----Bet žvilgterėkime dar į Ataskaitą.
Joje galime rasti dar griežtesnius vertinimus dėl ŽINIŲ fenomeno (net ne visuomenės, bet siauriau-ekonomikos plotmėje) situacijos Lietuvoje:
(citatos iš 47-48 pp.):
"Kalbant apie ŽINIŲ ekonomiką reikėtų būti tikriems, ar išties gerai suvokiame jos sudėtines dalis ir priemones, kuriomis galėtume į vertinti ŽINIŲ ekonomikos plėtrą. Tai aktuali problema Lietuvoje, kurioje politikai, žurnalistai ir suinteresuotos grupės ŽINIŲ ekonomikos vėliavą naudoja siekdami grupinių tikslų . Tai neturi nieko bendro su kryptinga Žinių ekonomikos plėtros
politika, kuri iš tikrųjų yra reikalinga...Kaip rodo įvairių
autorių pastaraisiais metais atlikti tyrimai, valstybės lėšų investavimas į įsivaizduojamas (žinių ekonomikos) lokalias struktūras, subsidijos sektoriams ar MTEP veiklos finansavimas neduoda ekonominio rezultato, didina metropolių ir regionų atskirtį , emigraciją ir mažina valstybės konkurencingumą ".
------Gyvenimas kasdien įrodo, kad tiesos šioje analizėje nemažai: "žiniomis" dabar žaidžia, kas tik nori: politikai, žurnalistai ir suinteresuotos grupės.
Antra pagal shlykshtuma politikane po kun. Utiuginos
Kokioj ŽINIŲ visuomenės stadijoj? Apie ką Jūs kalbate? Ką Jūs norėtoje pabrėžti?
Štai žiūrėkite, ištrauka dėl žinių ekonomikos iš minėtos žemiau mokslinės Atsakaitos, Vilnius 2007, psl. 200:
"Lietuvoje Žinių gamybos ir nacionalinės Žinių bazės politiką formuoja Švietimo ir mokslo ministerija, inovacijų politiką – Ūkio ministerija, tačiau tiek šios studijos, tiek kitų darbų rezultatai rodo, kad pastaruosius 16 metų Lietuvos Žinių ir technologiniai absorbciniai pajėgumai mažėja, o ne didėja. Į vertinus esamą Lietuvos ū kio ir MTEP padėtį , žmogiškuosius
išteklius ir jų ruošimo bei pajėgumų kitimo tendencijas, galima daryti išvadą , kad Lietuvos ūkio pajėgumai pasinaudoti tiek šalies, tiek pasauliniais Žinių ir technologiniais pasiekimais yra menki.
Esminė problema yra ne investicij ų tr ū kumas, ne finansin ė parama į mon ė ms, bet žemas mokslo bei verslo visuomenė je akumuliuot ų šiuolaikinių Žinių lygis bei įsisavintų Žinių siaurumas. Iš č ia – klaidinga ir pastaruoju metu akivaizdžiai žalinga valstybės ateičiai Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologij ų departamento politika, kuria siekiama proteguoti
siauros nišos sektorius,"
---------------ro+ 2007-05-31 20:05:13
o mūsų politikai taigi dauguma kūribingi, o kodėl rezultatai tokie, gal dar visuomenė jų nesupranta, nes yra dar žinių visuomenės stadijoj?
Štai žiūrėkite, ištrauka dėl žinių ekonomikos iš minėtos žemiau mokslinės Atsakaitos, Vilnius 2007, psl. 200:
"Lietuvoje Žinių gamybos ir nacionalinės Žinių bazės politiką formuoja Švietimo ir mokslo ministerija, inovacijų politiką – Ūkio ministerija, tačiau tiek šios studijos, tiek kitų darbų rezultatai rodo, kad pastaruosius 16 metų Lietuvos Žinių ir technologiniai absorbciniai pajėgumai mažėja, o ne didėja. Į vertinus esamą Lietuvos ū kio ir MTEP padėtį , žmogiškuosius
išteklius ir jų ruošimo bei pajėgumų kitimo tendencijas, galima daryti išvadą , kad Lietuvos ūkio pajėgumai pasinaudoti tiek šalies, tiek pasauliniais Žinių ir technologiniais pasiekimais yra menki.
Esminė problema yra ne investicij ų tr ū kumas, ne finansin ė parama į mon ė ms, bet žemas mokslo bei verslo visuomenė je akumuliuot ų šiuolaikinių Žinių lygis bei įsisavintų Žinių siaurumas. Iš č ia – klaidinga ir pastaruoju metu akivaizdžiai žalinga valstybės ateičiai Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologij ų departamento politika, kuria siekiama proteguoti
siauros nišos sektorius,"
---------------ro+ 2007-05-31 20:05:13
o mūsų politikai taigi dauguma kūribingi, o kodėl rezultatai tokie, gal dar visuomenė jų nesupranta, nes yra dar žinių visuomenės stadijoj?
o mūsų politikai taigi dauguma kūribingi, o kodėl rezultatai tokie, gal dar visuomenė jų nesupranta, nes yra dar žinių visuomenės stadijoj?
Matosi, kad Tamsta jau prazuves.Jei visi Lietuvos atstovai Briuselyje dirbtu,kiek p.Andrikiene-musu Lietuva tikrai stovetu arciau Vokietijos, Prancuzijos...
Tamstai,kad ir vistos prota turetu-svarbu, kad vyras.
Tamstai,kad ir vistos prota turetu-svarbu, kad vyras.
Laima Andrikienė: Kaip Lietuvai tapti pasaulio lydere?