Saunuole p. Laima, Sekmes

Šia gvildenama tema galima diskutuoti be galo daug ir plačiai,tai galėtų būti ir didelės konferencijos viena iš temų. Bandysiu šiek tiek paliesti kai kuriuos aspektus. Straipsnyje išdėstytos idėjos nėra labai naujos ne tik pasaulio kontekste,bet ir Lietuvoje.Visa pasaulio vystymosi istorija rodo, kad tik idėjų,kūrybiškumo dėka vyksta visuomenės, technologijų vystymasis.Juk to pačio kompiuterio atsiradimas, tai irgi buvo žmogaus idėja, jo vaizduotės rezultatas.Tačiau sutinku, kad ypač naujų įdėjų šiuo metu trūksta ir visame pasaulyje. Tikriausia nerasime nei vieno Lietuvoje universiteto ar kolegijos, kurių studijų programose - įgijamose kompetencijose nebūtų siekiama ugdyti studento gebėjimus analizuoti, modeliuoti , kurti , skatinti kūrybiškumą ir t.t.Tačiau visa bėda ne čia, kas surašyta popieriuje.Viena iš priežaščių,kodėl trūksta kūrybingų žmonių Lietuvoje, drįstu teigti ir Europoje yra jaunų žmonių motyvacija studijoms (tai gal labiau būdinga Lietuvai), kurios nemažai daliai studentų trūksta. O kodėl trūksta,motyvacijos,kodėl jaunimas išvažiuoja iš Lietuvos, reikėtų išsamaus tyrimo. Antra priežastis- materialinė universitetų, kolegijų praktinių įgūdžių formavimo bazė.Kiek Lietuvos universiteų,kolegijų gali pasigirti šiuolaikiškomis laboratorijomis, kuriose jaunimas galėtų kurti, analizuoti, modeliuoti. Galvoju, kad Lietuva per maža Valstybė,kiekvienai aukštajai mokyklai gal ir nebūtina laboratorijų kurti, bet kodėl neįkūrus didesniuose miestuose būtent šiuolaikiškus, atitinkančius europinius reikalavimus praktinių, kūrybinių įgūdžių formavimo centrus su šiuolaikiškom laboratorijom. Daug metų kalbame apie aukštojo mokslo, švietimo reformą,bet ji nevyksta. Visiškai sutinku su teiginiu, kad pirmiausia reformą reikėtų pradėti nuo vaikų darželių, ir čia pirmiausia ugdyti vaiko kūrybiškumą,vaizduotės vystymą.Juk sakoma, kad vaikas formuojasi kaip asmenybė iki šešių metų.
Reikia tikėtis, kad kada nors Lietuva turės asmenybių , turėsime ir Nobelio premijos laureatų, jei ir netapsime pasaulio lyderiais bent vienoje ar kitoje srityje.

Pritariu. Panašiai "investavo" Olandijos Philips į Šiaulių aerouostą valstybės sąskaita (valstybės garantija); iš 30 mln US dolerių apie 1/2 susišlavė sau. Arba panašiai "investavo" vokiečiai į Mažeikių Oruvą "pasaulinės klasės"dyzeliniam varikliui. Ir tttttttttt. Ir viskas dėl buvusių Lietuvos ministrų nekompetencijos. Panašu, ir ministrų kompetencija, ir "investavimo"sistema nesikeičia ir dabar. Svarbu, kad būtų "atkatas" ir lietuviškajai pusei, prieš kurį Juozapavičiau firma yra bejėgė.

Savo straipsnyje A.Ramonaitė teigia "O sėkmė lydės tuos, kurie neslopins, o vystys savo kūrybiškumą. Tai galioja kalbant ir apie atskirus asmenis, ir apie visuomenę, taip pat ir atskiras valstybes. Naujasis elitas bus ne salonų ir barų liūtai ir liūtės, o „vadinamoji kūrybinė klasė, t.y. tie žmonės, kurie kuria naujas idėjas bei formas. Ne reprodukuoja tai, kas jau yra sukurta, o kuria visiškai naujas formas: inžinieriai, dizaineriai, mokslininkai, visi tie, kurie turi vaizduotę ir sugeba kurti".Visiškai sutinku su šiomis mintimis, tai ir turėtų būti mūsų universitetų misija, padėti atsiskleisti kuriantiems naujas įdėjas, formas jauniems žmonėms, išlavinti kūrybiškumą, gebėjimą savarankiškai mąstyti,o analizuoti ir realizuoti naujas idėjas,technologijas praktikoje, daryti išvadas, kritiškai vertinti, ieškoti įvairių problemos sprendimo būdų,turėtų aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą įjijęs specialistas, o šių aukštąjį išsilavinimą įgijusių ( tiek universitetinį, tiek neuniversitetinį )specialistų pagalbininkais, t.y dirbti komandoje, galėtų būti profesinio rengimo centruose parengti specialistai. Štai tokią matyčiau Lietuvos aukštojo mokslo reformos viziją.

Gerbiama EP nare, kaip visada turi nauju minciu, ideju.Skaiciau Ramonaites straipsni ir sutinku su daugeliu Jos teiginiu.O p. Andrikienes straipsnis dar dave peno apmastymams,kas laukia musu mazos salies.Musuose sakoma, kad perdaug turime studentu, bet juk gyvenome laiku, kai melzejos, traktoristai"valde" valstybe.Be mokslo, nauju ideju, patriotzmo ir dvasingumo toli nenueisime.

Man patinka pagrindine straipsnio mintis - butina ugdyti kurybiskuma, skatinti generuoti naujas idejas, o ne pakartoti tai, kas jau seniai zinoma. Tikrai, mes pradedame slopinti kurybiskuma nuo pat vaikystes, o paskui stebimes, kad Lietuvoje su kuryba prastai.
Bendrai mazoje valstybeje nera daug erdves laisvai minciai, cia daug provincialumo, zvalgymosi per peti (kas ka pagalvos). Norint islisti is po sio gaubto, reikia protu revoliucijos. Ne evoliucijos, o revoliucijos. Ir tos revoliucijos vado ar vadu, kad visa tai nevirstu anarchija.
Ponios Laimos straipsnis, jos reakcija man patiko.

Kokioj ŽINIŲ visuomenės stadijoj? Apie ką Jūs kalbate? Ką Jūs norėtoje pabrėžti?
Štai žiūrėkite, ištrauka dėl žinių ekonomikos iš minėtos žemiau mokslinės Atsakaitos, Vilnius 2007, psl. 200:

"Lietuvoje Žinių gamybos ir nacionalinės Žinių bazės politiką formuoja Švietimo ir mokslo ministerija, inovacijų politiką – Ūkio ministerija, tačiau tiek šios studijos, tiek kitų darbų rezultatai rodo, kad pastaruosius 16 metų Lietuvos Žinių ir technologiniai absorbciniai pajėgumai mažėja, o ne didėja. Į vertinus esamą Lietuvos ū kio ir MTEP padėtį , žmogiškuosius
išteklius ir jų ruošimo bei pajėgumų kitimo tendencijas, galima daryti išvadą , kad Lietuvos ūkio pajėgumai pasinaudoti tiek šalies, tiek pasauliniais Žinių ir technologiniais pasiekimais yra menki.
Esminė problema yra ne investicij ų tr ū kumas, ne finansin ė parama į mon ė ms, bet žemas mokslo bei verslo visuomenė je akumuliuot ų šiuolaikinių Žinių lygis bei įsisavintų Žinių siaurumas. Iš č ia – klaidinga ir pastaruoju metu akivaizdžiai žalinga valstybės ateičiai Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologij ų departamento politika, kuria siekiama proteguoti
siauros nišos sektorius,"

L.Andrikienė: „Šiandien Europos Parlamentas įrodė, kad ES nėra atskirties tarp senų ir naujų, didelių ir mažų ES valstybių narių, kad ES nėra svarbių ir mažiau svarbių narių, kurių interesai gali būti paaukoti didžiųjų labui ar interesams".

Šiandien Europos Parlamentas plenariniame posėdyje priėmė rezoliuciją dėl Estijos. Už šią rezoliuciją pasisakė 460, prieš buvo 38, susilaikė 31 EP narys.

Po balsavimo EP plenariniame posėdyje kalbėjusi Lietuvos atstovė L.Andrikienė padėkojo visiems kolegoms, savo balsais parėmusiems šią rezoliuciją. Lietuvos europarlamentarė pažymėjo, kad „šiandieniniu balsavimu Europos Parlamentas įrodė, kad ES bendroji užsienio ir saugumo politika (BUSP) nėra tik deklaracija popieriuje ar šūkių rinkinys, įrodė, kad tai - veikianti politika. Šiandien EP pademonstravo ir kita, t.y. kad solidarumas ES yra gyvas ir veikiantis principas".

„Deklaruoti ir demonstruoti solidarumą, kai nėra problemų ir viskas gerai, yra lengva. Tačiau daug svarbiau ir sudėtingiau įgyvendinti solidarumą kritiškais momentais, kilus krizei", - pasakė dr. L.Andrikienė.

„Šiandien Europos Parlamentas įrodė, kad ES nėra atskirties tarp senų ir naujų, didelių ir mažų ES valstybių narių, kad ES nėra svarbių ir mažiau svarbių narių, kurių interesai gali būti paaukoti didžiųjų labui ar interesams", - pažymėjo Lietuvos atstovė EP.

L. Andrikienė yra EP Europos liaudies partijos - Europos demokratų politinės grupės narė, EP Biudžeto komiteto narė ir pavaduojanti Užsienio reikalų komiteto narė, Žmogaus teisių pakomitečio narė ir ELP - ED vice-koordinatorė Žmogaus teisių pakomitetyje.

nu super straipsniukas!!! kad taip tiesiai i auksciausiojo Lietuvos dievo ausi nuskristu !!! visada sakiau ir sakysiu, kad 3mln valstybei reikalinga kuo daugiau ISILAVINUSIU ir kuribingu zmoniu, ir maziau cia myzciauti ant kiekvieno kampo kad neva Lietuvoje per daug paruosiama issilavinusiu zmoniu ir dar skleisti erezijas, kad mokslas nekokybiskas!!!
sekmes ir stiprybes visiems siekiant mokslo!!!

Ačiū p. Laimai. Esu įsitikinusi, bet dažnai nedrįstu to pareikšti viešai, jog ne tik kūrybiškumas, bet ir idealizmas yra pasaulio varikliai.