Apie 1990-uosius metus pasaulyje pradėjo vystytis nacionalinių prekės ženklų vadyba. Susidomėta valstybių ir miestų skiriamaisiais ženklais – herbais, vėliavomis ir jų naudojimu. Valstybių tarnautojai suprato, kad geras ir efektyviai naudojamas nacionalinis ženklas gali padidinti užsienio investicijas, kelti tarptautinį prestižą. Be šių didelių privalumų jis padeda eksportuotojams ir atstovauja valstybę.
Nacionalinių prekės ženklų vadyba sparčiai populiarėja ir kasmet vis daugiau investuojama į šalių ir miestų reklamą bei gero įvaizdžio kūrimą. 2005 metais Kanados miestas Torontas išleido 1,3 mln. JAV dolerių kurdamas naują miesto herbą ir pridėjo dar 2,7 mln. JAV dolerių, kad jį išpopuliarintų. Į miesto garsinimą gausiai investuoja olimpiniai miestai Pekinas ir Sočis, o prieš 2010 metų Vankuverio žiemos olimpines žaidynes miestas kuria naują herbą.
Valstybės labai apgalvotai renkasi kam suteikti teisę naudoti valstybinius simbolius, nes jų naudojimas kuria valstybės įvaizdį. Vokietija dažnai simbolizuoja kokybę, Jungtinės Amerikos Valstijos – laisvę ir demokratiją, Čečėnija - karą, o Afganistanas – narkotikus.
Lietuvoje taip pat susirūpinta šalies įvaizdžiu. Neseniai pasibaigė konkursas sukurti vaizdinį ženklą, kuriuo būtų pristatoma šalis. Šiam tikslui jau išleista 1,14 mln. litų. Taigi Lietuvos prekės ženklas kuriamas, tačiau mūsų valstybė neturi vieningos šalies įvaizdžio kūrimo politikos. Prekės ženklas „Lietuva“ pripažintas nacionaliniu turtu, tačiau valstybė nėra finansiškai jo įvertinusi, taigi neįmanoma nustatyti ir žalos. Nėra iki galo apgalvota, kam leisti vartoti nacionalinius simbolius ir terminus, tokius kaip „Lietuva“ ir kaip juos apsaugoti. Tarkim ar leisti pavadinime vartoti žodį „Lietuva“ kino studijai, kuri rodo Lietuvą iš blogosios pusės, ar gali „Lietuva“ atsirasti ant genetiškai modifikuotų maisto produktų, ligų, vaistų, gamtos stichijų pavadinimuose ir pan.
Tarptautinė organizacija GMI (Global Market Insite) kasmet vertina nacionalinių valstybių prekės ženklus ir sudaro jų reitingus. Atsižvelgiama į šalies eksportą, gyventojų ir užsieniečių nuomonę, valdymą, turizmą, kultūros vertybes, imigracijos politiką ir investicijas. „Lietuvos” prekės ženklas nėra įtrauktas į reitingą, tačiau lyginant su įtrauktais „Latvijos” ir „Estijos” prekės ženklais, „Lietuva” turėtų užimti apie 40 vietą pasaulyje ir kainuoti, pasak GMI, apie 50 mlrd. JAV dolerių (palyginimui „Google” – 66 mlrd. JAV dolerių). Brangiausiai vertinama „Amerika” – beveik 20 trilijonų JAV dolerių. Tiesa, tikrąją kainą sunkiai įmanoma nustatyti, nes tai galėtų padaryti tik pirkėjas, o pasaulyje dar nebuvo atvejo, kad kas nors bandytų parduoti valstybės pavadinimą, herbą ar vėliavą.
Taigi valstybė turi ne tik kurti prekės ženklus, tačiau ir turėti vieningą valstybės reklamos ir įvaizdžio strategiją, o tai garantuos sėkmę, turizmo plėtrą ir pajamas kiekvienam lietuviui. Dabar Lietuvos simboliai – vėliava, lietuviškas Vytis dažnai tampa plagiatorių objektu, pvz. Vokietijos mieste Heidelberge ir Vengrijos Budapešte mūsų herbas puikuojasi ant tų šalių suvenyrų (foto).
