Lietuva gali pasigirti gražiais miestais, išvystytu kelių tinklu, vaizdingomis ežerų ir upių pakrantėmis, tačiau sumaniusieji pakeliauti dviračiais iš karto pastebės, kad net sostinėje labai trūksta jiems skirtų takų. Dvirati ninkai gatvėse jaučiasi nesaugūs ne ti k dėl prastos kelių dangos, bet ir vairuotojų abejingumo. Provincijoje nuti esti ti k atskiri, tąsos neturintys takai. Kur kas geresnė situacija pajūryje.
Dviratininkams nesaugu
Prasidėjęs šiltasis sezonas nelepins dviratininkų: jiems Lietuvos miestuose teks kasdien įveikti duobes, šaligatvio bortelius ir intensyvų eismą. Sostinėje vargiai rasi kelią, kuriuo keliauti dviračiu būtų patogu. Gatvėmis važiuoti nesaugu, pėsčiųjų alėjos nesutvarkytos, dviračiams skirtų takų labai mažai.
Klimato sąlygomis Vilnius nedaug skiriasi nuo toje pačioje platumoje esančių Stokholmo, Kopenhagos ar Helsinkio. Tačiau dviratininkų ten kur kas daugiau. Nėra ko stebėtis. Iki šiol net sostinės skersai ir išilgai dviračiu nepervažiuosi – nėra tam skirtų takų ir šviesoforų. Eismo dalyviai Lietuvoje ne tik nedraugiški, bet ir nepastabūs. Skaudžios eismo nelaimės kas savaitę nusineša bent vieno dviratininko gyvybę.
Norint numinti iki parko ar kokio kito žaliojo skvero ir ramiai pasivažinėti, tenka ne tik duobėtais keliais ir šaligatviais dardėti, bet ir automobilių spūstyse kvėpuoti užterštu oru. Sakysite, dviratę priemonę galima autobusu iki parko nusigabenti? Deja. Viešajame transporte už dviračių vežimą teks mokėti baudą. O galų gale pasiekęs miesto parką ar centrą, atsipalaiduoti taip pat negali. Palikęs dviratę transporto priemonę prie vandens telkinio ar kavinės, turi nuolat žvilgčioti, ar ji vis dar tebestovi savo vietoje. Dviračius Lietuvoje labai mėgsta ilgapirščiai.
Užsienietis dviračio neteko kelis kartus
Geritas Nisenas į Lietuvą buvo atvykęs studijuoti. Danijos sostinėje gyvenančiam vokiečiui Lietuva iš karto labai patiko. Vaikinas iki šiol mūsų šalį aplanko bent kelis kartus per metus. Kaip ir įprasta Kopenhagoje, Geritas mėgsta apžiūrėti Vilnių važinėdamas dviračiu.
Tačiau vokiečiui teko priprasti prie mūsų kultūros, kuri kardinaliai skiriasi nuo Vokietijos ar Skandinavijos šalių. Geritas Vilniuje dviratį pirko kelis kartus. Ne dėl to, kad norėjo vis naujesnio. Stabtelėjęs išgerti kavos senamiesčio kavinukėje, dviračio tiesiog neberado. Pasak vokiečio, teko pirkti storą grandinę ir bet kur stabtelėjus prirakinti dviratį.
Užsieniečiui keistai atrodo, kad Vilniuje vis dar nėra normalių dviračių takų. Negana to, vairuotojai labai priešiškai nusiteikę prieš dviratininkus: nepraleidžia sankryžose, signalizuoja. O ir pasistatyti dviratį daugumoje vietų yra keblu. Tiesiog nėra dviračiams skirtų stovų.
Gerais takais gali pasigirti tik pajūris
Kaunietis Tomas mano, kad takų trūkumas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje nepopuliarūs dviračiai. „Kaunas nepritaikytas dviračių eismui. Mieste važiuoti neįmanoma. Vieną kartą važiavau nuo savo namų Europos prospekte iki darbo centre. Vairuotojai signalizuoja, jautiesi nesaugus. Pakako vieno karto, kad daugiau dviračiu mieste nevažinėčiau“, – sakė kaunietis. Pasak Tomo, dviračių takai turėtų sujungti Kauną su Panemunės pilimis, Rumšiškėmis. Daugiau takų norėtųsi vaizdingose miesto gatvėse. Štai dviračių takas palei Nemuną, Žemuosiuose Šančiuose, taip ir nesujungia miesto centro su Panemunės šilo takais.
Mažeikiškiui Eduardui Vaičiuliui esamų takų mieste pakanka. „Mažeikiuose nėra daug dviratininkų. Visos naujai tvarkomos gatvės turi dviračių takus, bet mažeikiškiai vangiai jais naudojasi. Menkas malonumas minant šalia gatvės kvėpuoti automobilių išmetamosiomis dujomis“, – situaciją naftininkų mieste vertina Eduardas. Pasak vyriškio, užmiestyje dviračių takų tikrai mažoka. Tiesa, vienas geras takas jungia Mažeikius ir šalia esančius Tirkšlius.
O pajūrio regionas gali pasigirti labiau išvystyta dviračių infrastruktūra. Dviračiu turistai iš Klaipėdos, persikėlę keltu per marias, gali numinti į Nidą, Būtingę ar Rusnės salą. Kelių ilgis viršija 200 km. Tai yra pirma šalyje oficialiai įteisinta ir specialiais ženklais pažymėta dviračių trasa. Neringos ir Palangos dviračių takais džiaugiasi ne tik vietiniai gyventojai, bet ir kurortų svečiai.
Kaunietis Tomas giria Palangos ir Neringos takus, kuriais malonu važiuoti ne tik dviračiu, bet ir riedučiais. Garsiausiame šalies kurorte gyvenanti raseiniškė Agnė Siaurytė taip pat patenkinta Palangos dviračių takais. „Takų būklė gera, tik erzina pėstieji ir vasaros sezonu pavojų keliantys neblaivūs asmenys, kurie taip pat labai pamėgo dviratininkų kelius“, – sakė Agnė.
Pigu, bet pavojinga
Pajūryje dviratis naudojamas poilsiui ir laisvalaikiui, o mažesniuose šalies miestuose ir kaimuose – kaip pigi transporto priemonė.
Visagine dviračiais daugiausia važinėja senyvo amžiaus žmonės. „Pagyvenę žmonės dviračius naudoja kaip transporto priemonę – nuvažiuoti į kaimą, o jaunimui važinėjimas dviračiu visų pirma yra sportas“, – sako Jaroslavas Kločkovas. Vaikinas dažnai lankosi pas gimines Rusijoje, kur dviratis dažniau naudojamas provincijoje taip pat kaip pigi susisiekimo priemonė.
Lančiūnavoje (Kėdainių r.) gyvenantis Marius šiltuoju metų laiku dviračiu mėgsta ne tik į gretimo kaimo karjerus nuvažiuoti, bet ir anksti į darbą numinti. „Dviračių takų kaimo vietovėse labai trūksta. Palei „Via Baltica“ magistralę yra nutiestas trumpas dviračių takas ties Lančiūnava, tačiau jis beveik nenaudojamas – nėra kur juo nuvažiuoti, jis tiesiog per trumpas“, – dviračių takų problemas vardino Marius.
Tuo įsitikinti gali bet kuris vairuotojas, važiuojantis pagrindiniais šalies keliais. Ties didesniu kaimu atsiranda dviračių takas, kuris to paties kaimo teritorijoje ir baigiasi. Tokie takai ne tik nedomina dviračių sporto mėgėjų, bet nenaudingi ir vietos gyventojams.
Kasdien Stasinės, Milžemių, Rudžių gyventojai į Lančiūnavą atvyksta dėl būtiniausių dalykų – čia esančių parduotuvės, ambulatorijos, švietimo įstaigų ir kt. Deja, dviračių takų, jungiančių kelias gyvenvietes, nėra. Vaikai į mokyklą vežami mašinomis arba eina pėsčiomis. Suaugusieji važiuoja dviračiais, tačiau keliauti nepatogu ir nesaugu dėl prastų kelių. Pasak Mariaus, ypač pavojinga kirsti „Via Baltica“ magistralę, kurioje labai intensyvus eismas.
Ties naujus takus
Šiemet šalyje numatoma įrengti 10 dviračių takų ruožų, kurių bendras ilgis – beveik 30 km. O dešimtyje gyvenviečių, kurias kerta intensyvaus eismo keliai, vietiniai žmonės galės jaustis saugiau važinėdami naujais pėsčiųjų ir dviračių takais. Pėsčiųjų ir dviračių takai bus įrengiami Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus regionų gyvenvietėse. Pats ilgiausias – 4 km ilgio – dviračių takas bus tiesiamas vaizdingose Druskininkų apylinkėse. Jis sujungs Druskininkus, Neravų gyvenvietę ir Viečiūnus.
Nauji pėsčiųjų ir dviračių takai leis žmonėms saugiau pasiekti namus, mokyklą, parduotuvę ar autobusų stoteles. Gyvenvietėse susidarys mažiau pavojingų eismo situacijų. Tyrimų duomenimis, kelio ruože, prie kurio nutiesiamas dviračių takas, net 5 kartus sumažėja eismo įvykių, mažiau nukenčia vietos gyventojai.
Vismantas Žuklevičius
