Vairuotojai deklaracijas pildo vis kruopščiau, didesnes klaidas daro tie žmonės, kuriems šiuos dokumentus pildyti tenka pirmąjį kartą. Draudikų duomenimis, kartais pasitaiko ir nekaltųjų, kurie kaltę prisiima, ar besistengiančiųjų apgauti, ypač vyresnius žmones, kurių prastesnis regėjimas, todėl deklaracijose įžiūri ne visą tekstą.
Remiantis įmonės duomenimis, neteisingai užpildytų deklaracijų, dėl kurių reikia papildomai tirti aplinkybes, – 5 proc. Smulkių klaidų įveliama trečdalyje pildomų deklaracijų. „Nors situacija vis gerėja, ne visi vairuotojai taisyklingai ir aiškiai pildo deklaracijas. Vis mažiau sulaukiame neteisingai ar ne visai užpildytų deklaracijų, tačiau jų vis dar pasitaiko. Pastebime tendenciją, kad klaidų daro pirmą kartą pildantys deklaracijas, o tie, kurie jau nebe pirmą kartą jas pildo, paprastai reikiamą informaciją surašo be esminių trūkumų“, – teigia ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Kaip teigia specialistas, klientui kreipusis, jeigu įvykis yra nedidelis ir nesudėtingas bei iškart tvarkingai pateikiama visa reikalinga informacija bei dokumentai, klientas išmoką gauna ne vėliau kaip per 4–5 darbo dienas. Siekiant, kad klientą išmoka pasiektų dar greičiau, procesai yra nuolat optimizuojami, spartinami.
Pasak A. Žiukelio, tarp dažniausių deklaracijų pildymo klaidų: nepažymėtos įvykio aplinkybės, įvykyje dalyvaujančios šalys supainioja pasirašymo vietas – atsakingas dėl eismo įvykio asmuo pasirašo įvykio dalyvio grafoje, arba atvirkščiai. Kitais atvejais deklaracijos pildytojas nenurodo įvykio datos, laiko, vietos, neparašo svarbių komentarų dėl įvykio, nenurodo liudininkų.
Specialisto teigimu, tiek mieste, tiek regionuose daromos vienodos klaidos. Galima pastebėti, kad moterys kiek tvarkingiau pildo deklaracijas, jų paruoštus dokumentus kiek lengviau įskaityti. Bet iš esmės skirtingų lyčių atstovų deklaracijos nesiskiria. Pastebima, kad policiją eismo įvykio dalyviai kviečia, kai nesutaria dėl įvykio aplinkybių arba atsakomybės, taip pat, kai kyla įtarimų dėl blaivumo, na ir, be abejo, kai nėra kito turto savininko, pavyzdžiui, atvejais, kai automobilis atsitrenkia į paliktą stovėti automobilį ar į kieno nors tvorą.
Kaip teigia ekspertas, neretai pasitaiko ir nekaltų žmonių, kurie išsigandę, apimti streso prisiima kaltę. „Tirti tenka apie 5 proc. įvykių. Dauguma mūsų tiriamų situacijų – aiškios, jų dalyviai aiškiai deklaruoja savo atsakomybę. Tačiau, jeigu įvykis nėra visai aiškus, jį reikia tirti bei aiškintis aplinkybes, tokios situacijos – gana dažnos. Aiškinantis aplinkybes papildomai apklausiame įvykio dalyvius, esant reikalui apžiūrime įvykio vietą, apklausiame liudininkus, jeigu tokių yra. Kiekvienas atvejis individualus, stengiamės, kaip galėdami, kad įvykis būtų ištirtas. Prašome atitinkamų institucijų, kad pateiktų filmuotą medžiagą“, – teigia A. Žiukelis.
Kaip rodo BTA specialistų patirtis, vyresniems įvykio dalyviams sunkiau tvarkingai pildyti deklaracijas, neretai jie neįskaito smulkiomis raidėmis parašytų tekstų. Pasitaiko atvejų, kai nesąžiningi vairuotojai apgauna vyresniuosius. Jie nurodo senjorams, kur pasirašinėti, prieš tai patys netiksliai arba sau palankiai pažymėję įvykio aplinkybes, taip garbaus amžiaus žmonėms primesdami kaltę. Kadangi vyresnio amžiaus žmonės ne visada turi puikų regėjimą ar nešiojasi skaitymo akinius, kartais apgavikams juos „apmauti“ pavyksta. Vėliau tenka aiškintis tikrąsias įvykio aplinkybes.
