Pagal statistinius duomenis, beveik 60 proc. sergančiųjų žvyneline nurodo patiriantys aplinkinių diskriminaciją. Visuomenėje vis dar paplitęs neteisingas įsitikinimas, esą žvynelinė užkrečiama arba ją sukelia prasta higiena.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro docentės Irenos Marčiukaitienės teigimu, tai - neteisingas požiūris. "Žvynelinė - neužkrečiama liga ir ji nėra tik kosmetinė problema, kaip daugelis mano", - teigia docentė.
Žvynelinė (psoriazė) - viena dažniausių lėtinių uždegimų sukeliamų odos ligų, kuria serga apie 2-3 proc. žmonių. Iš viso žvyneline serga apie 125 milijonai pasaulio gyventojų. Lietuvoje - daugiau nei 120 000. Pasak doc. I. Marčiukaitienės, tai - liga "visam gyvenimui", sukelianti didžiulį psichologinį, socialinį ir fizinį diskomfortą. Ligonį vargina gausiai pleiskanojantys, su skausmingais įtrūkimais bėrimai įvairiose kūno srityse, pageltę, aptrupėję nagai, skausmingi, deformuoti sąnariai.
Devyniose Europos šalyse buvo atliktas gyvenimo kokybės tyrimas. Atliekant jį Lietuvoje, dalyvavo apie 18 000 sergančiųjų žvyneline. Tyrimo rezultatai parodė, kad šia liga sergantieji kenčia tiek pat, kaip ir sergantieji vėžiu, diabetu, širdies nepakankamumu, reumatoidiniu artritu bei depresija.
Yra žinoma daug išorinių ir vidinių žvynelinę provokuojančių veiksnių: ūminės ir lėtinės infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai, stresas, alkoholis, kai kurie medikamentai ir kontaktiniai dirgikliai. Genetiniai tyrimai parodė, kad žvynelinė yra 60-70 proc. paveldima. Dažniausiai susergama 20-40 metų, tačiau gali susirgti ir kūdikiai bei vyresnio amžiaus žmonės. Vyrai ir moterys serga vienodai dažnai. Nustatyta, kad pagrindinė žvynelinės priežastis yra dėl odoje vykstančios imunologinės reakcijos, sukeliančios uždegimą odoje. Žmogaus, sergančio žvyneline, epidermio ląstelių ragėjimas vyksta keletą kartų greičiau nei sveiko, tai pasireiškia labai sustiprėjusiu odos pleiskanojimu. Ligos pradžioje odoje atsiranda raudonos spalvos mazgeliai (papulės), kuriems susiliejus susidaro įvairaus didumo židiniai, padengti sidabro spalvos pleiskanomis. Gali išberti bet kurią odos vietą, tačiau dažniausiai pažeidžiama galvos plaukuotoji dalis, kelių, alkūnių, kryžkaulio oda. Liga gali pažeisti delnų ir padų odą, odos raukšles. Trečdaliui sergančiųjų pažeidžiami nagai, 7-10 proc. ligonių - sąnariai.
Medikų manymu, žvynelinė yra lėtinė liga. Jos gydymui tiek pacientas, tiek valstybė išleidžia daug lėšų, todėl - labai svarbi ligos kontrolė. Žvynelinės gydymo tikslas - sumažinti ar panaikinti ligos simptomus, pasiekti kuo ilgesnę remisiją, pagerinti paciento gyvenimo kokybę.
Doc. I. Marčiukaitienė papasakojo, jog minimaliai išplitusi, lokalizuota žvynelinės forma, kuomet pažeista mažiau nei 20 proc. odos, pakankamai gerai kontroliuojama išorinio vartojimo priemonėmis. Anot jos, šioje ligos formoje svarbu tinkama odos priežiūra, vengti ligą provokuojančių veiksnių.
"Tačiau didesnė dalis pacientų serga išplitusia, generalizuota žvynelinės forma, kuri neretai turi ir sąnarių pažeidimą", - aiškino doc. I. Marčiukaitienė. Pasak jos, tokiems ligoniams reikalingas stacionarinis gydymas, nes vien išoriškai vartojami vaistai - mažai efektyvūs.
"Džiugu, jog pasaulyje atliekami tolimesni žvynelinės moksliniai tyrimai. Genų lygyje ieškoma saugesnių, efektyvesnių, užtikrinančių ilgalaikę ligos remisiją vaistų", - teigė doc. I.Marčiukaitienė.
Nuo 2000 metų pradžios Vilniuje atkurta Žvyneline sergančiųjų draugija. Ji savanoriškais pagrindais buria Vilniaus apskrities sergančiuosius žvyneline liga, jų artimuosius, medikus ir kitus asmenis, besidominančius šios ligos keliamomis problemomis. Jos adresas: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Dermatovenerologijos centras, J.Kairiūkščio g. 2.
