Mantas LIDEIKIS
Kai susiduria pašėlusiu greičiu lėkę automobiliai ar po ratais pakliūna koks neatsargus pėstysis, tarsi ir būna aišku, kas ir kodėl kaltas dėl eismo įvykio. Tačiau pasitaiko, kad automobiliai susiduria su žvėrimis. Dažnai tai baigiasi skaudžiomis pasekmėmis, ne tik miškų gyventojams, bet ir transporto priemonėms bei jų keleiviams. Nukentėję nuo susidūrimo su automobiliu žvėrys nugaišta arba būna užmigdomi, o žmonės sulaužytus kaulus ilgai gydosi ligoninėse.
Kasmet avarijų vis daugiau
Šalies keliuose rasime ne vieną tokios avarijos vietą ženklinantį gėlių krepšelį. Šių metų sausio mėnesį tragiškai baigėsi Ukmergės rajono Petronių kaimo gyventojo vairuojamo automobilio susidūrimas su ant kelio iššokusia stirna. Vėlų sausio vakarą iki namų parvažiuoti buvo likę visai nebedaug, kai ant kelio netikėtai išpuolė miško žvėrelis. Nenorėdamas jo partrenkti, vairuotojas staigiai suko vairą, mašina nuslydo nuo kelio ir vertėsi. Automobiliui besiverčiant, pro langą iškrito ir buvo mirtinai prispausta vairuotojo 9 metų duktė. Mergaitė patyrė mirtinus sužalojimus dėl to, kad nebuvo prisisegusi saugos diržais.
Mirtimi šiemet baigėsi ir panaši situacija Šilalės rajone. Balandžio 23-iosios naktį Kuodaičių kaimo teritorijoje ant kelio Vilniaus - Kaunas - Klaipėda priešais atvažiuojantį automobilį iššoko briedis. "Opel Vectrą" vairavęs 18 metų uostamiesčio gyventojas neįstengė išvengti susidūrimo. Žuvo ant automobilio užgriuvusio briedžio prispausta 37 metų keleivė. Nuo patirtų sužalojimų nugaišo ir briedis.
Susidūrus su briedžiu, jo kūnas dažniausiai ne nusviedžiamas į šalį, o verčiasi per mašiną ir užkritęs nat stogo, jį sutraiško.
Kartais gyvūnai tampa netiesioginiais avarijų kaltininkais.
Praėjusį rudenį tokia nelaimė nusinešė net dviejų vyrų gyvybes. Vėlų vakarą kelyje Kaunas - Vilnius ties Vieviu krovininis automobilis parbloškė ir užmušė du ant kelio iš miško išbėgusius šernus. Sunkiasvorės mašinos vairuotojas, gali būti, net nepajuto to, kas nutiko. O gan nemažu greičiu nuo sostinės atskriejusio lengvojo automobilio "Mazda 323 F" vairuotojas nepastebėjo ant kelio gulėjusio šerno ir ant jo užlėkė. Nebevaldomas automobilis nuskriejo nuo kelio ir kelis kartus apsivertęs rėžėsi į pakelės medžius. Du juo važiavę jauni vyrai žuvo vietoje.
Pasak Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininko pavaduotojo pareigas laikinai einančio Renato Požėlos, tokių įvykių kiekvienais metais daugėja. Tarkime, 2002 metais automobiliai su gyvūnais susidūrė 373 sykius, vienas žmogus žuvo, 15 buvo sužeisti. Kitais metais tokių avarijų jau buvo 452, dar po metų - 569, 2005-aisiais miško žvėrys automobiliams kelią pastojo jau daugiau kaip 600 kartų, pernai - 785. Tuo tarpu šiems metams dar neįpusėjus, gyvūnai su automobiliais susidūrė jau 363 kartus. Du žmonės šiuose autoįvykiuose žuvo, vienas sužeistas.
Tiesiama tvora, statomos pralaidos
Kad tai nenutiktų, mūsų šalies gyventojus - tiek ratuotus dvikojus, tiek keturkojus - kaip ir visoje Europoje, stengiamasi saugoti. Dar 1975 metais Ženevoje buvo pasirašytas susitarimas dėl Europos tarptautinių magistralių. Jame iškeltas reikalavimas siekti, kad į magistrales negalėtų patekti pėstieji, dviratininkai, vadeliotojai ir, žinoma, žvėrys. Tuo tikslu magistralės ir judrūs plentai miškingose vietose yra pradėti tverti tinkline tvora. Žvėrių migracijai po magistralėmis įrengiami specialūs tuneliai.
Tokių pralaidų ir tvorų įrengimą koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, o įrengia regioninės kelių tarnybos. Direkcijos Perspektyvinio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Audriaus Tamolio žodžiais, šiemet tokia vieline užtvara planuojama aptverti apie 50 kilometrų kelių. Tuomet šalyje jau bus apie 130 kilometrų vieline tvora nuo miško atitvertų plentų.
Šiuo metu taip pat yra įrengtos 4 požeminės pralaidos stambiems žvėrims, 2 - smulkiems.
Tačiau šalyje dar labai daug miškingų vietovių, kuriomis eina judrūs plentai, o jų nesaugo jokios tinklinės tvoros. Žinant lietuvių vairuotojų pomėgį nepaisyti greičio ir kitų kelio ženklų, tikėtina, jog tokių susidūrimų netruks ir ateityje.
Daugelis vairuotojų, patyrusių tokią akistatą, teigia, jog gyvūną priešais automobilį pastebėjo tik tada, kai šis jau trenkėsi į šoną. Taip nutinka, kai gyvūnas, norėdamas perbėgti kelią ir išsigandęs atlekiančio automobilio, šoka tiesiai priešais jį. Tada automobilį sėkmingai sustabdyti yra labai sunku. Kai žvėris netikėtai iššoka ant kelio, susidūrimo su juo išvengti sudėtinga netgi ir tuomet, kai automobilis rieda leistinu greičiu.
Užklysta į miestus
Lietuvos gyvūnų globos draugija šiemet sulaukė jau daugiau kaip dešimties pranešimų apie miestuose pasirodžiusius miško gyvūnus - dažniausiai stirnas. Savaitės pradžioje stirna automobilio buvo partrenkta beveik pačiame Kauno miesto centre - Šančiuose, A. Juozapavičiaus prospekte. O kelios dienos prieš tai stirną automobilis suvažinėjo Kauno Savanorių prospekte. Praėjusią savaitę policininkai ir Gyvūnų globos draugijos atstovai stirną vaikėsi ir Vilniuje. Žvėrelis sugautas ir vaistais laikinai užmigdytas tik tuomet, kai pats įbėgo į uždarą teritoriją statybų aikštelėje. Stirna išvežta už miesto ribų ir paleista į laisvę.
Gyvūnų globėjai mano, jog miško žvėreliai į miestą veržiasi ieškodami naujų žaliųjų plotų, kuriuos iš jų atima vis labiau į miškingas vietas besiskverbiančios naujų gyvenamųjų kvartalų statybos. Nakčia keliaudami medžiais apaugusiomis teritorijomis, gyvūnai atsiduria ir miestų parkuose, o vėliau išsigandę ima blaškytis gatvėse ir papuola po automobilių ratais.
