Žagarėje per neatsargumą vienkiemyje sudegė sutuoktiniai Lidija (69 m.) ir Donatas (60 m.) Batalauskai. Neseniai palaidoti ir tragiškai žuvę abu sutuoktinių sūnūs.
Kuklus medinis L. ir D. Batalauskų namelis stovi per puskilometrį nuo artimiausių kaimynų, todėl kilęs gaisras pastebėtas tik aštuntą ryto, kai ugnis stogą buvo apėmusi jau atvira liepsna. Atlėkę miestelio ugniagesiai gaisrą gana greitai užgesino, bet viduje sutuoktiniai jau rasti nebegyvi - uždusę nuo smalkių ir sudegę. Lidija mirė lovoje, prie jos sukniubę gulėjo iš namo išbėgti nebespėjęs ir Donatas. Netoli sutuoktinių aptiktas ir negyvas jų šuo.
L. ir D. Batalauskai pernelyg mėgo išgerti, todėl gyveno vargingai, name neturėjo net elektros, į savo būstą tempė beverčius žmonių išmestus daiktus. Pastaraisiais mėnesiais Lidijos ir Donato name buvo pamėgę rinktis aplinkiniai neturtėliai išgėrinėti. L. Batalauskienė buvo ligota, beveik nebevaikščiojo. Sunkiai klibikščiavo ir jos vyras - medikai buvo operavę jo nušalusias pėdas. Šią vasarą D. Batalauskas, apie tai nieko neišmanydamas, pagamino krosnį, kuri ir pražudė. Pasak ugniagesių inspektorių, krosnis stebėtinai nesaugi - neuždengta, be durelių.
Prieš tragediją D. Batalauskas buvo gavęs pensiją, kaimynai matė į namuką užsukančius kažkokius valkatas. Manoma, jog neblaivūs sutuoktiniai užkūrė krosnį ir užmigę nepajuto, kad užsidega namukas, sklinda smalkės.
Žuvusieji turėjo du sūnus ir dukrą. Vienas sūnus buvo policijai kelis kartus įkliuvęs smulkus vagišius. Prieš porą metų jis nuskendo besimaudydamas neblaivus. Maždaug prieš metus antrąjį sūnų nutrenkė elektra - vyras neatsargiai vogė metalą transformatorinėje. Vienintelė L. ir D. Batalauskų dukra, šiuo metu gyvenanti Latvijoje, užaugusi doru žmogum, nes ją nuo mažumės augino svetimi. Dukra su negražiai gyvenusiais tėvais ir broliais ryšių nepalaikė.
