Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Prieš porą dienų Šiaulių ligoninėje mirė Radviliškio rajone, Praščiūnuose, gyvenęs Fiodoras Iljinas (63 m.). Pirminiais duomenimis, pensininko mirtis - smurtinė (ligoninėje žmogus atsidūrė dėl gerklų sužalojimo bei šonkaulių lūžių, tai yra po to, kai buvo primuštas kaimynų).
Praščiūnų gyventojai be galo gaili visad būdavusio ramaus, niekada niekam neužkliūdavusio, į jokius konfliktus nesiveldavusio Fiodoro ir tikisi, kad jį nuskriaudusiems kaimynams bus skirta griežta bausmė.
- Taip negalima - už tai, kad paprašė laikytis tvarkos, žmogų užmušti, - kalbėdamos su "Akistatos" korespondente, svarstė Praščiūnų kaimo gyventojos. - Kad žinotumėte, kaip dabar nesmagiai jaučiamės, kokia gėda prieš visą Lietuvą... Toks ramus buvo kaimas, ir še tau - kaimynas kaimyną užmušė! Skambina kituose rajonuose gyvenantys giminaičiai ir teiraujasi, ar dar gyvos ir sveikos esame...
Pasirodo, viskas prasidėjo nuo to, kai kaimynystėje gyvenančiai Fiodoro Iljino žmonai Genovaitei pabodo iš savo daržo vaikyti Zofijos Daubarienės vištas. Beje, Genovaitės vyras Fiodoras, sako, patarė žmonai dėl to nesinervinti, pažadėjo savo sodybą nuo kaimynės atitverti žabais, tačiau Genovaitė nusprendė netylėti. Sutikusi Zofiją kieme, Genovaitė paprašė, kad ši savo landžius paukščius užsidarytų - visi daržai, girdi, iškapstyti. Zofija į šį prašymą beveik nesureagavo... O kitąryt Genovaitė savo darže ir vėl aptiko svetimas vištas. Moterėlė dar labiau supyko ir pakartotinai pareikalavo, kad Zofija imtųsi priemonių. O jei vištos ir toliau šmirinės svetimoje sodyboje, įspėjo jas užmušianti.
- Aš tave pačią užmušiu! - tokie žodžiai esą atskriejo iš už tvoros.
Dar kiek pasiginčijusios, kaimynės išsiskirstė. Netrukus Genovaitė išsiruošė į ganyklą perkelti karvutės, o sugrįžusi namo kieme išvydo baisų reginį: sulėkę visi Daubarai - Zofija (53 m.), šios vyras Juozas (56 m.) bei nepilnametis sūnus - šaukė ant Juozo, be to, dar ir mosavo kumščiais bei spardėsi... Genutė šoko vyrą ginti, tai Juozas spyrė ir šiai - ant šlaunies bemat susiformavo didžiulė kraujosruva... Dar kiek pašūkalioję Daubarai išėjo... Matydama, kad vyras jaučiasi gana prastai, Genovaitė jį palydėjo iki lovos, išvirė ramunėlių arbatos, suieškojo skausmą malšinančių tablečių. Manė, jis pagulės, pamiegos - ir viskas praeis. Bet Fiodorui nė kiek negerėjo - paryčiu jis jau vos kvėpčiojo, skundėsi nepakeliamais gerklės skausmais, oro trūkumu. Sunerimusi Genovaitė nubėgo pas kaimynę kviesti greitukę. Atvykę rajono medikai nustatė, kad Fiodoras - itin sunkios būklės, ir nukentėjėlį nuvežė tiesiai į Šiaulius. Čia vyriškis buvo paguldytas į reanimacijos skyrių.
Namie ūkį turinti Genovaitė Iljina neturėjo galimybės nuolat sėdėti prie sunkios būklės vyro, tad kitąryt nubėgo pas telefoną turinčią kaimynę, iš kurios planavo paskambinti į Šiaulių ligoninę, kad sužinotų, ar vyrui - geriau. Tačiau susijaudinusi moteris net neįstengė surinkti telefono numerį ir pratarti žodį... Už ją su medikais kalbėjo kaimynė. Ir, deja, perdavė liūdnas naujienas: Fiodoras dar reanimacijoje, būklė - kritinė... Kitą naktį Fiodoras Iljinas mirė. Kaip prisiminė kaimynai, iki sužalojimo šis vyras buvo "drūtas ir sveikas", nesiskundė jokiais rimtesniais sveikatos sutrikimais, tvarkėsi ūkyje, prižiūrėjo gyvulius.
Daugelio kaimo gyventojų nuomone, turtingai gyvenantys ūkininkai Daubarai galėjo įsižeisti ir supykti, kaip vidutiniokė kaimynė drįsta pareikšti priekaištus, kažko reikalauti, ir nusprendė ją pamokyti. Viesulu įsiveržę į svetimą kiemą ir Genovaitės neradę, Daubarai esą visą pykti galėjo išlieti ant jos vyro.
Ypač prastai žmonės atsiliepė apie Zofiją Daubarienę - anot jų, agresija trykštančią moteriškę, jei tik kas, iškart puolančią plūstis, keiktis pačiais bjauriausiais žodžiais, grasinti ar net bandyti muštis! Su galvijais (kolūkių laikais) ilgus metus dirbusi Zofija esą ir su žmonėmis elgdavosi kaip su gyvuliais, nesiskaitydama. Dėl to dauguma praščiūniškių jos šalinosi, su visa Daubarų šeimynėle stengėsi neturėti jokių reikalų, vengė bendrauti.
- Kaži, ar Daubarai bus nuteisti, ar pateks už grotų, - išgirdę apie F. Iljino mirtį, ilgai svarstė kaimo gyventojai. - Juk dabar ne taip lengva atsidurti belangėje... Ypač jei dar turi didelį kapšą pinigų... Tai kad nors nuostolius, moralinę žalą atlygintų... Mat Genutė lieka viena kaip pirštas - sutuoktiniai neturi nei santaupų, nei vaikų (Genutė - antroji Fiodoro žmona; su pirmąja žmona jis turi penkis vaikus).
Pasak kaimiečių, kelios dienos prieš žūtį Fiodoras Iljinas net keliskart apsilankė kaimo kapinaitėse, ant jau mirusių motinos ir tėvo kapo padėjo gėlių, uždegė žvakučių. Atsitiktinai sutikęs vieną kaimo moterėlę vyriškis nusistebėjo, kodėl jį staiga taip ėmę traukti kapai - girdi, jaučiąsis taip, lyg pas save kviestųsi mama ar tėvas... Toji moteris Fiodorą nuramino. Girdi, esi dar visai jaunas, dar ne laikas kalbėti apie mirtį... O po poros dienų prisiėjo pirkti gėles Fiodoro šermenims...
