Sigitas STASAITIS
Balandžio 6-osios įvykis prie Joniškio sukrėtė visą Lietuvą. Į slaptą pasimatymą miške atvykę Raimondas Butkus (40 m.) ir Rimutė Šliarpienė (46 m.) nužudyti, jų automobiliai sudeginti. Dvigubą žmogžudystę tyrusių Joniškio kriminalistų darbas vertas aukščiausio įvertinimo - žudikus jie surado per dvi paras. Eidamas kriminalistų pėdomis "Akistatos" korespondentas atskleidžia, kaip tai pasisekė. Perspėjame, jog šio itin šiurpaus nusikaltimo detalės - ne kiekvieno nervams. Precedento neturintis nusikaltimas rodo, kad Lietuvos jaunimas išsigimsta.
Nelaimės nuojauta
Balandžio 6-osios rytą prie pat Joniškio ošiančiame Kepalių miške medkirčiai rado du sudegintus lengvuosius automobilius - "Opel Ascona" bei "Honda Civic". Iš pradžių dar buvo tikėtasi, kad mašinas sunaikino automobilių vagys, tačiau vos nuvykę į mišką ir pradėję apžiūrą kriminalistai įsitikino, jog reikalas rimtesnis - automobiliai padegti visiškai neišardyti, tarsi tai būtų padaryta iš keršto ar slepiant kito nusikaltimo pėdsakus. Nusikaltėliai net nesivargino nusukti valstybinių numerių, todėl policininkai nesunkiai nustatė, jog sunaikintasis opelis priklausė Joniškio gyventojui Raimondui Butkui, o honda - visai greta Kepalių miško, Beržininkuose, gyvenančiai Rimutei Šliarpienei. Pareigūnai pasuko į šios moters namus pasiteirauti, ar nepavogtas jos automobilis, juolab kad ir važiuoti netoli - vos puskilometrį. Duris pravėrė apsiverkusi penkiolikmetė Rimutės dukra. Mergina papasakojo, kad balandžio 5-osios vakarą mama savo automobiliu išvyko su kažkuo pasikalbėti. Pažadėjusi grįžti po valandėlės ji prasmego lyg skradžiai į žemę. Dukra visą naktį praverkė nujausdama nelaimę, nes motina neatsiliepė mobiliojo ryšio telefonu - jis visą laiką buvo išjungtas.
Sunerimusi opelio savininko R. Butkaus sugyventinė kalbėjo labai panašiai - ir jos vyras išvykęs automobiliu, namie nenakvojo, nepaskambina. Gavus tokių žinių imta rimtai įtarti, jog R. Butkus su R. Šliarpiene miške užpulti, pagrobti arba nužudyti. Kruopščiai "iššukavę" mišką kriminalistai vienoje keliuko pusėje randa R. Šliarpienės, kitoje - R. Butkaus lavoną. Lavonai paskubomis paslėpti po pernykščiais lapais. Abiem akmenimis ar pagaliais suknežintos galvos, Rimutė dar ir smaugta, pusiau išrengta.
Pėdsakus sunaikino ugnis
Nedelsiant sudaroma operatyvinė grupė iš Joniškio policijos kriminalistų bei prokuratūros pareigūnų. Ir iki tos dienos Joniškyje būta kraupių žmogžudysčių, tačiau daugelis atskleista nesunkiai, nes buvo buitinės - žudyta per išgertuves ar iš nelaimingos meilės. Šįkart į pasitarimą suėjusių pareigūnų veidai buvo rūškani - apie dvigubą žmogžudystę ištrimitavę laikraščiai bei radijas tarp rajono žmonių sukėlė milžinišką rezonansą, o sekliams užsikabinti beveik nebuvo už ko. Ugnis sunaikino visus pirštų atspaudus, prie mašinų rasti tik batų pėdsakai, kepurė bei... tvoros varteliai.
Tyrimas pradėtas surenkant kiek įmanoma daugiau žinių apie nužudytuosius. R. Butkus - paprastas joniškietis, darbininkas. Prieš du dešimtmečius vedė, susilaukė dviejų sūnų. Maždaug prieš šešerius metus žmoną staiga paliko - išėjo pas jaunesnę. Su šia sugyventine irgi susilaukė dviejų vaikų. Nebuvo įsivėlęs į jokius turtinius kivirčus, niekam neskolingas, nes gyveno kukliai - nuo algos iki algos. Žinios apie R. Šliarpienę taip pat nieko nedavė - jaunystėje ji buvo labai graži moteris, dirbo kolūkyje apželdintoja, pagimdė tris dukras. Taip pat jokių skolų, turtinių konfliktų ar skandalų, tik vienerios turto dalybos - padaręs karjerą iki kolūkio pirmininko, jos sutuoktinis Vidmantas Šliarpa artėjant penkiasdešimties metų jubiliejui pajuto antrąją jaunystę. Metęs Rimutę, kuriai po skyrybų paliko Beržininkų kaime pastatytą gražų trijų aukštų namą, apsigyveno pas jaunesnę Ireną. Su ja gyvendamas ir valdydamas stambų ūkį bei visame rajone garsią kavinę "Plūgo broliai", neužmiršo lankyti dukrų, kiek išgalėdamas jas rėmė pinigais.
Paskutinis pasimatymas
Seklius sudomino informacija, jog R. Butkus ne vienerius metus dirbo pas R. Šliarpą, nuo to laiko buvo pažįstamas su Rimute. Pernai rudenį R. Butkus atleistas - darbdaviui atsibodo taikstytis su Raimondo pomėgiu darbe išgėrinėti. Sužinota, jog ne taip seniai Raimondas su vieniša likusia Rimute užmezgė artimesnę pažintį. Nežinia, ar tai buvo tikras meilės romanas, tačiau pora susitikinėdavo nuošaliose vietose. Balandžio 5-ąją kaip tik ir įvyko paskutinis pasimatymas. Susiskambinusi porelė nutarė kiekvienas savo automobiliu atvažiuoti į Kepalių mišką, dar kitaip vadinamą Bivainmiškiu. Tai vos už kilometro nuo Joniškio esantis miškelis, kuriame girininkija surentė pavėsinę. Beje, keliukas į Bivainmiškį veda pro Beržininkus - R. Šliarpienės kaimą. Miške per pasimatymą pora ir buvo užpulta.
Varteliai su skląsteliu
Operatyvinė grupė surašė asmenis, kurie galėjo turėti džiaugsmo iš porelės mirties. Pirmiausia buvo įtarta R. Butkaus sugyventinė. Jei ji sužinojo, kad Raimondas susitikinėja su R. Šliarpiene, galėjo siekti žiauraus keršto. Antras kaip įtariamasis įrašytas buvęs Rimutės vyras. Nors V. Šliarpa tiesioginės naudos iš žmogžudystės neturėtų, tačiau kartais vyrai pavydi net buvusių žmonų, ypač jei jas "guodžia" pavaldiniai. Tyrimo grupės pareigūnai buvo įsitikinę, jog, kaip ten bebuvę, nei Raimondo sugyventinė, nei V. Šliarpa patys tikrai nežudė, jie būtų galėję nebent ką nors pasamdyti. Tačiau ką? Kada? Už kiek? Tad seklių grupė ėmė tirti absoliučiai visas abiejų įtariamųjų gyvenimo smulkmenas - pažintis, ryšius, pokalbius telefonais, pinigų judėjimą sąskaitose ir t. t. Kiti tyrimo grupės kriminalistai rinko žinias apie potencialius samdomus žudikus - pavojingiausius Joniškio rajono ir net Šiaurės Lietuvos nusikaltėlius, o likusieji kuo smulkiausiai apklausė visus netoli nusikaltimo vietos gyvenančius žmones. Neskaitant vieno benamio, atrastas tik vienintelis liudytojas. Prie į Bivainmiškio pavėsinę vedančio keliuko gyvena bedarbis Raila su sūnum Audrium (19 m.). Pastarasis papasakojo kriminalistus itin sudominusį dalyką. Pasak šio vaikino, balandžio 5-osios vakarą jis su bičiuliu Rimantu Bagdonu (18 m.) bei pastarojo pusbroliu šešiolikmečiu Giedriumi namie gėrė alų. Temstant A. Raila sakė matęs, kaip vienas paskui kitą į Bivainmiškį nuvažiavo "Opel Ascona" ir "Honda Civic". Audriaus žodžiais, netrukus paskui šias mašinas į mišką nuriedėjo kažkoks pilkas automobilis. Deja, daugiau jokių detalių pasakotojas prisiminti negalėjo. Audriaus tėvas, kaip dažniausiai būna, tądien buvo neblaivus ir nieko nepastebėjo, tik piktinosi, kad per daug privisę žmogžudžių, kuriuos reikėtų be gailesčio sunaikinti. Nors Railos namo kiemas be tvoros, vienas operatyvinės grupės narys dėl visa ko pasiteiravo, ar nedingę jo varteliai.
- Prie ūkinio pastato sienos buvo atremti varteliai, tačiau juos kažkas nutempė, - ramiai paaiškino vyras. - Kokie jie buvo? Tokie paprastučiai, su skląsteliu.
Tai išgirdusius kriminalistus lyg būtų elektros srovė nupurčiusi - prie sudegintų automobilių kaip tik rasti varteliai su sklasteliu!
Policijai gerai pažįstami
Skubiai imta rinkti žinias apie A. Railą ir jo draugus. Audriaus motina buvo alkoholikė ir prieš kelerius metus girta žuvo po automobilio ratais. Audrius - jauniausias iš keturių sūnų. Mokykloje dėl mažo ūgio ironiškai buvo pravardžiuojamas Saboniu. Vaikinas du kartus teistas už vagystes, užpernai kalėjo 9 mėnesius, policijai senokai žinomas kaip smulkiausios kastos metalo vagišius. Blaivus jis ramus ir net baikštus. Kartą gavęs nuo kaimyno lupti už tai, kad apvogė senukus, tuoj pat pasiskundė policijai. Renkant operatyvinę informaciją sužinota, jog balandžio 5-ąją A. Raila su Joniškyje gyvenančiu senu bičiuliu R. Bagdonu dviračiais važinėjosi po Beržininkus ir rinko metalą. Kai ką rado, kai ką nušvilpė - pardavę gavo 36 litus. 15 litų atidavė kaip skolą tėvui, už likusius nusipirko 4 litrus stipriausio alaus. Begeriant pas Audrių su Rimantu atpėdino už 2 kilometrų Šlapakiuose gyvenantis Giedrius. Trijulė nusipirko dar kelis litrus alaus, nuo kurio gerokai apkvaišo.
Operatyvinė grupė skubiai surinko žinias ir apie Giedrių. Vargingai gyvena su motina ir jos sugyventiniu. Giedrius vyriausias iš trijų sūnų. Baigęs vos 8 klases, mokyklą metė. Mokėsi jaunimo mokykloje, tačiau iš jos šiemet pašalintas už pamokų praleidinėjimą. Netrukus turi būti teisiamas už tai, kad kartu su A. Raila pavogė metalinę statinę. Sužinota, jog balandžio 5-ąją motinos pasiųstas Giedrius išėjo į Joniškį sužinoti bulvių kainų, tačiau paaugliui rūpėjo ne daržovės, o draugai. Užsukęs į Beržininkus pas A. Railą su R. Bagdonu, kartu prisigėrė, namo parėjo tik kitą rytą. Buvo labai linksmas, juokavo. Vos parėjęs - to nėra buvę - motinos paprašė išskalbti drabužius. Mamai, pamačiusiai ant užmerkiamų kelnių kraujo dėmes, Giedrius pamelavo, jog neva pusbrolis buvo persipjovęs ranką. Kiek vėliau vaikinas mamai papasakojo, kad naktį jie miške radę du paliktus automobilius, kuriuos norėjo pavogti, tačiau nepavykus padegę. Kai į kiemą įsuko kriminalistai ir liepė važiuoti kartu, Giedrius motinai pašnibždėjo:
- Jei gausiu 8 metus, nesėdėsiu!
Nieko nežinanti motina sūnų naiviai ramino, kad už senų mašinų padegimą tiek neduoda...
Operatyvininkai nutarė, kad Giedrius - silpniausia grandis. Ir neapsiriko. Važiuodami per tiltą sustabdė automobilį ir pamelavo viską jau žiną.
- Taip, mes juos nužudėme, - išblyškęs išlemeno Giedrius. - Buvome labai girti...
Paakinti sėkmės kriminalistai skubiai per raciją šaukia kolegoms čiupti R. Bagdoną. Šis už vagystę teistas aštuoniolikmetis kilęs iš problemiškos šeimos. Invalidė Rimanto motina gyveno su keliais vyrais, su kuriais susilaukė iš viso penkių vaikų. Dabar gyvena su iki šiol policijos už smulkius nusikaltimus tampomu R. Bagdono tėvu. R. Bagdono biografija skurdi - trumpai dirbo Joniškio restorane darbininku, tačiau atleistas už girtavimą darbo metu. Teistas už vagystę, pastaruoju metu nuolat vagiliavo su A. Raila bei Giedriumi. Suimtam R. Bagdonui buvo parodyta netoli lavonų pamesta kepurė. Suprasdamas, jog mikrodalelių ekspertizė atskleis tiesą, atsidusęs vaikinas prisipažino kepurę pametęs vilkdamas į tankmę lavoną... Tuomet virpėdami iš nekantrumo kriminalistai griebė A. Railą.
Sulaikytas Audrius įtikinamai melavo ir išsisukinėjo, tačiau šįkart kriminalistai jo pasakų apie pilkąjį automobilį klausėsi su sunkiai paslepiama ironija. Jie surado A. Railos namie paslėptą mėlyną striukę ir paklausė, kodėl ji kruvina. Nė nemirktelėjęs Audrius pamelavo, kad tai neva pavasarį skerstos kiaulės kraujas. Išgirdęs, kad jo draugai jau prisipažino, A. Raila ciniškai išrėkė:
- Kuris jų? Abu prisipažino? Et, reikėjo miške man nužudyti ir juos abu!
A. Railos cinizmas apsimestinis, iš tikrųjų jis itin opus. Pamatęs, kad iš jo norima paimti kraujo ekspertizei, Audrius išbalo ir vos nenualpo.
Bepročių šėlsmas
Dabar jau žinoma kiekviena kraupaus nusikaltimo detalė. Gerdami alų Audrius, Rimantas ir Giedrius matė, kaip į Bivainmiškį pro pat juos nurieda "Opel Ascona" bei "Honda Civic". A. Raila pažino, kad pastarąją mašiną vairuoja kaimynė R. Šliarpienė.
- Pasivejam juos, - tuoj pasiūlė Audrius. - Miške diedą užbombinsim, bobą patvarkysim, o mašinas pagrobsim!
Trijulė paskubomis susirado virvę, pasičiupo akmenų ir nuskuodė į sutemomis apsigaubiantį mišką.
Augalotam R. Bagdonui nebuvo sunku akmeniu į galvą užmušti R. Butkų, juolab kad daužyti padėjo ir A. Raila. Pamačiusi, kas vyksta, R. Šliarpienė klykė neilgai - šešiolikmetis (!) Giedrius moterį pasmaugė virve. Po to trijulė apnuogino Rimutės kūną ir ruošėsi santykiauti, tačiau tik trypčiojo ir kikeno nė vienas nesiryždamas pradėti. Supykęs, kad "meilės" planas žlugo, A. Raila negyvėlę apspardė, po ko niekas apie lytinius santykius nebekalbėjo. Nepagalvoję, kad gali būti išgirsti, žudikai miške garsiai šūkavo ir kvatojo -žudyti jiems atrodė juokinga. Išgamos nesusiprato užkasti ar rimčiau paslėpti lavonų. Juos nuvilkę į tankmę paskubomis apmėtė lapais bei žolėmis, nes nekantravo pasivažinėti automobiliais. Lyg paskutiniai debilai vienbalsiai nutarė lėkti pasipuikuoti prieš pažįstamas paneles į Pašvitinį (Pakruojo r.). A. Raila su Giedriumi sėdo į hondą, o R. Bagdonas, paskutinis tempęs lavoną, nespėjo. Kai jis bėgo paskui pradėjusį važiuoti automobilį šaukdamas palaukti, Audrius su Giedrium kvatojo visa gerkle - jiems tai atrodė labai juokinga. Išaiškėjo, kad A. Raila ne tik kvailys, bet ir prastas vairuotojas - kelionė baigėsi vos už keliolikos metrų griovyje, iš kurio išvažiuoti nepavyko. Pasitarusi trijulė atsinešė Audriaus tėvo vartelius, tačiau jie nepadėjo išvažiuoti užklimpusiam automobiliui. Tada žudikai išlupo vieną pigią magnetolą, praardė abiejų mašinų sėdynes, jas padegė žiebtuvėliu ir žvengdami iš savo "šaunumo" patraukė pagiriotis pas A. Railą. Pakeliui kraugeriai susimokė kaltę, jei reikės, versti neegzistuojančiam pilkojo automobilio vairuotojui. Kitą dieną Audrius užsuko į policiją aplankyti areštinėje už skolas tupinčio brolio bei pasiimti paso. Išgirdęs, kad dėl dokumento iškilę kažkokių problemų, policijoje supykęs pakėlė triukšmą.
- Mes, policininkai, sunerimę, kad tokių absoliučiai nemąstančių, neprognozuojamų ir beprasmiškai žiaurių jaunų nusikaltėlių kasdien daugėja, - visuomenę perspėja Joniškio rajono policijos vadovas Algis Gudinas.
Pastarieji įvykiai šalyje rodo, kad į vyr. komisaro perspėjimą verta įsiklausyti.
Redakcijos archyvo nuotraukos
A. Raila pasiūlė be jokio tikslo nužudyti du žmones, R. Bagdonas mielai sutiko. Spausdinti moterį pasmaugusio G. Abaraus nuotraukos redakcija neturi teisės.
(Raila.jpg; Bagdonas.jpg).
S. Stasaičio nuotr.
Nusikaltėlių drąsa išgaravo tik juos suimant. Žadėjęs nužudyti ir savo draugus, teisme A. Raila iš paskutiniųjų slėpė veidą nuo "Akistatos" skaitytojų.
(Raila+.jpg)
