- Kaltinamojo sveikatos būklę įvertina ne teisėsaugininkai, o medikai, todėl nieko negalime komentuoti ir vertinti, - tarnybos etikos laikėsi Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros pareigūnai, bene pirmieji dar prieš kelis mėnesius sužinoję, kad dėl žmonos nužudymo įtariamas vilkaviškietis ūkininkas Juozas Mykolaitis (59 m.) išvengs kalinio dalios dėl jam konstatuotos psichikos ligos.
Teismo nutartis: pasiųstas gydyti
Neseniai Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl Janės Mykolaitienės (57 m.) itin žiauraus nužudymo, tik patvirtino šį įvykį tyrusių Vilkaviškio prokurorų ir policininkų spėliones. Juozo Mykolaičio kaltė įrodyta, tačiau teismo bausmė nepaskirta. Kolegija vadovavosi kaltinamojo stacionarinę psichiatrijos ekspertizę atlikusių specialistų išvadomis. Jose teigiama, kad vilkaviškietis, pakeldamas ranką prieš žmoną, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tokios pačios psichikos būklės jis tebėra iki šiol.
Kolegija nutarė pripažinti Juozą Mykolaitį esant nepakaltinamą ir paskyrė jam priverstinį gydymą griežto stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šioje medicinos įstaigoje vyras gydomas jau keletą mėnesių, kai tik įsibėgėjo pradėtas Janės Mykolaitienės nužudymo tyrimas. Kiek laiko ligonis bus gydomas, kol kas niekas negali atsakyti. Pagal teismų praktiką, nepakaltinamu pripažinto nusikaltusio asmens psichikos būklė periodiškai tikrinama, įvertinama ir padaromos išvados. Nuo jų priklauso, ar gydymą reikia tęsti. Tikėtina, kad apgydytas Juozas savuose namuose atsidurs gerokai greičiau, nei būtų juos pasiekęs, teismui paskyrus laisvės atėmimo bausmę už nužudymą.
Gudriai mėtė pėdas
Itin teigiamai pažįstamų vertinta Janė Mykolaitienė buvo nužudyta praėjusių metų balandžio 21-osios vidurdienį. Tos dienos rytą abu sutuoktiniai, Vilkaviškio gyventojai, atvyko į netolimą Kalvų kaimą (Pilviškių sen.), kuriame yra didelis ir tvarkingas jų ūkis. Kiek apsitvarkę, jie pasuko savais keliais: moteris liko ūkyje, o vyras, paėmęs maistą, išvežė jį laukuose dirbusiems pagalbininkams. Kartu su šeimininke vienkiemyje liko samdinys Valentinas Blauzdžiūnas. Jis kartu su ūkininke papietavo ir nuėjo darbuotis į kiaulidę.
Po valandos pas Valentiną į kiaulidę atėjęs šeimininkas pasiteiravo apie darbą ir išėjo. Netrukus vyras sugrįžo ir išsigandęs pakvietė samdinį, kad šis atrakintų gyvenamųjų patalpų duris, prie kurių jis teigė aptikęs kraujo pėdsakų. Vyrai susirado atsarginius raktus. Įėję vidun jie išvydo kraupų vaizdą: ant grindų gulėjo krauju pasruvusi Janė Mykolaitienė, sienos irgi buvo nutaškytos krauju. Juozas samdinio paprašė patikrinti žmonos pulsą. Jo nebuvo.
Atvykusiems pareigūnams Juozas Mykolaitis iškart prakalbo įtariąs vieną nepažįstamąjį, kurį teigė sutikęs savo ūkyje, kai grįžo iš laukų. Susijaudinęs našlys itin smulkiai apibūdino sutiktojo išvaizdą, sakė, kad prašalietis jam prisistatė einąs iš ūkio, kuriame ieškojęs darbo, bet radęs tik vieną šeimininkę, kuri jo įdarbinti negalėjusi. Juozas teigė, kad mįslingasis jo pašnekovas buvo panašus į valkatą - gal net į nusikaltėlį.
Vos tik kraupi žinia apskriejo apylinkes, gyventojus sukaustė baimė: esą nesulaikytas žudikas gali vėl pasirodyti bet kuriame name, gali slapstytis nuo policijos. Pareigūnai naršė apylinkes su pėdsekiu šunimi, netrukus sudarė ir spaudoje paskelbė įtariamo žudiko fotorobotą.
Vis dėlto jau nuo pirmųjų minučių įtarimų šešėlis krito ant sielvartaujančio našlio Juozo. Pareigūnams buvo nesuprantama, kodėl nelojo ir nesidraskė nė vienas iš penkių aršokų šunų, kai po ūkį neva vaikštinėjo svetimas asmuo, ir kokiu tikslu buvo nužudyta ūkininkė, jeigu niekas iš ūkio nepagrobta. Įtarimų kėlė ir sudarytą fotorobotą atitinkančio ieškomojo apranga, kuri, ūkininko Juozo teigimu, buvo švari. Juk įvykio vietoje buvo gausiai pritaškyta kraujo.
Po kelių savaičių - atgaila
Bene tris savaites nebuvo aišku, kas nužudė maloniai bendraudavusią ūkininkę, o aplinkinių vietovių gyventojai vis garsiau aptarinėjo savo įtarimus. Žmonės neslėpė žinoję, kad Juozas Mykolaitis mėgsta išgerti, o išgėręs būna šiurkštus ir grubus su savo žmona. Viena liudininkė pareigūnams atskleidė, kad bene 40 metų kartu gyvenę sutuoktiniai Mykolaičiai pastaruoju metu vis dažniau susipykdavo, o Janė jai, savo draugei, neseniai buvo prasitarusi, kad baiminasi pasilikti viena su ją mušančiu vyru - esą jis ją "kada nors vis tiek užmuš". Mat, liudininkės teigimu, Juozas svaigindavosi alkoholiu, o kartu vartodavo ir medikamentus.
Pareigūnai, dar neturėdami nenuginčijamų įkalčių, leido našliui kartu su dukromis ir kitais artimaisiais palaidoti nužudytą ūkininkę. Kai kurie žmonės vėliau pasakojo, kad našlys labai išgyveno - aimanavo ir verkė prie karsto. Netrukus po to Juozas atsigulė į ligoninę - pareigūnai tam neprieštaravo, nes vis dar tikėjosi rasią rimtų įkalčių.
Iš ligoninės sugrįžęs J. Mykolaitis vėl susitiko su pareigūnais. Šie jau buvo pasiruošę vyrą prigriebti. Ūkininkas, priremtas įkalčių, palūžo ir prisipažino nužudęs žmoną, tačiau tikino negalįs paaiškinti, kodėl taip padarė. Paklaustas, kaip jaučiasi, Juozas pravirko...
Nusikaltimo įrankis - ūkio tvenkinyje
J. Mykolaitienės nužudymo aplinkybes ir priežastis tyrę pareigūnai pamažu iš nuotrupų sudėliojo ir atkūrė visą paskutiniųjų Janės Mykolaitienės gyvenimo minučių vaizdą. Paaiškėjo, kad sutuoktinių konflikto būta staigaus - galbūt žmona pabėrusi vyrui keletą piktų žodžių dėl jo girtavimo.
Supykęs Juozas užpuolė žmoną, kai parėjo iš laukų. Iki tol neteistas vyras buvo žiaurus ir veikė valdomas įsiūčio: keliolika kartų trenkė žmonai metaliniu laužtuvu į įvairias kūno vietas, smaugė virvele, vinimi badė veidą. Moteris bandė gintis, bet jėgos buvo nelygios. Netrukus nelaimėlė mirė. Vėliau ekspertai nustatė, kad J. Mykolaitienė mirė didžiulėse kančiose.
Prisipažinęs Juozas parodė pareigūnams, kur išmetęs pagrindinį nužudymo įrankį: metalinis laužtuvas, kurį anksčiau ūkininkas laikydavo savo garaže, buvo aptiktas ūkio teritorijoje esančiame tvenkinyje, nuleidus jame vandenį. Taigi Juozas, sveikai mąstydamas, po išpuolio įmetė įrankį į vandenį ir sudegino virvelę, kuria smaugė žmoną. Po to nusiprausė, persirengė, užrakino abu įėjimus į gyvenamąsias patalpas ir gudriai pradėjo ieškoti ... žudiko, pasitelkęs samdinį Valentiną ir susikūręs kenčiančio našlio alibį.
Ligonis turėjo ginklą, galėjo vairuoti...
Janina ir Juozas Mykolaičiai buvo vieni iš stambiausių Vilkaviškio rajono ūkininkų. Jų valdos - tai 200 hektarų žemės, nemenkos fermos, tvarkingi, išpuoselėti statiniai. Mykolaičiai iš šalies atrodė esantys pavyzdingi, sutariantys sutuoktiniai: dažnai kartu vaikščiodavo į bažnyčią, jų namai buvo atviri svečiams. Šeima užaugino dvi dabar jau savarankiškas dukteris, kurių viena bene prieš savaitę iki tragedijos pagimdė kūdikį.
Kalbama, kad Juozui bene labiausiai nepatiko, jog žmona buvo valdinga moteris, diktuojanti, "pasverianti" kiekvieną litą ūkio ižde. Be to, šeimos santarvę griovė ir vyro vartojamas alkoholis. Apie tai žinojo Janės sesuo, kiti kartu negyvenę artimiausi žmonės. Pastarieji, sužinoję psichiatrų, gydančių Juozą, išvadas ir išgirdę Kauno apygardos teismo nutartį, neslėpė abejojantys, ar Juozas iš tikrųjų "toks nepakaltinamas". Be gudriai apgalvotų žingsnių, kuriuos jis žengė po nužudymo, abejonių artimiesiems sukėlė ir niekieno anksčiau nesuvaržyta Juozo, ligonio, galimybė gauti leidimą ginklams laikyti, vairuoti automobilį. (Ūkininkas psichikos ligą jau yra gydęsis ir anksčiau, dar iki žiauraus nusikaltimo).
Romo ČĖPLOS nuotr.:
- Juozas Mykolaitis, nužudęs žmoną, buvo sukūręs painią istoriją, klaidinusią pareigūnus
(nuotrauka atsiųsta dabar)
- Mykolaičių ūkis garsėjo kaip vienas stambiausių ir gražiausių Vilkaviškio rajone
(ši nuotrauka buvo atsiųsta po įvykio, 2005 04 25, bet nespausdinta, tad gal dar likusi kompiuteryje; o straipsnis apie įvykį buvo pernai "Akistatoje" Nr. 32)
- Toks menamo žudiko veidas buvo sukurtas tikrojo žudiko vaizduotėje
("fotorobotas" - atsiųstas dabar)
2006 02 02
