Skraidantys šunys, Nilo krokodilai, tigrai ir kiti...
Vaido BIVAINIO fotoreportažas
1938 metais liepos 1-ąją oficialiai buvo atidarytas Kauno zoologijos sodas. Jo įkūrimu rūpinosi ir daug pastangų padėjo gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas. Vieta šiam sodui buvo parinkta gražiame A. Mickevičiaus slėnyje. Jo atidarymo dieną ekspoziciją sudarė tik 40 gyvūnų: taurusis elnias, šernas, pilkasis garnys, asilas, pora vilkai, meškėnai, baltieji šeškai, ereliai, pelėdos, lapės.
Tačiau kasmet sodas pilnėjo - jau po metų jame gyveno apie 150 gyvūnų.
1958 metų pabaigoje Kauno zoologijos sodui buvo suteiktas Respublikinio zoologijos sodo vardas.
Vėliau Lietuvos zoologijos sodas išgarsėjo - 1962 metais čia atsivestas snieginis leopardas. Tai buvo pirmas atvejis Sovietų Sąjungoje. O beveik po dešimtmečio, 1973 metais, atsivesti ir charzų jauniklis - antras atvejis pasaulyje, nes charzos - reta ir nykstanti gyvūnų rūšis. Vėliau šiame zoologijos sode dienos šviesą išvydo Bengalijos ir Amūro tigrai, leopardai, gepardai, begemotai ir daugelis kitų.
Dabar Kauno zoologijos sode, užimančiam beveik 16 hektarų plotą, gyvena 272 rūšių 2877 gyvūnai. Tačiau šis skaičius nuolat keičiasi. Zoosodas suskirstytas į 11 skyrių, dirba 130 darbuotojų. Pagal plotą ir laikomų gyvūnų skaičių jis gali būti prilygintas vidutiniam Europos zoologijos sodui.
Zoologijos sodo darbuotojai bendradarbiauja su vaikų darželiais, mokyklomis, neįgaliųjų institucijomis, universitetais. Čia vedamos pamokėlės mažiesiems, pažintinės ekskursijos, vyksta seminarai, vykdomi bendri projektai.
Didžiają sodo lankytojų dalį sudaro vaikai. Jiems labai smalsu pamatyti, ką ėda baltasis lokys, kodėl beždžionė nuolat vaiposi, kaip oriai ratus po voljerą suka tigrai, kaip nuo šakos nenukrenta gepardas ir daugelį kitų įdomybių.
Be to, čia galima pajodinėti poniuku ar asiliuku, pasivažinėti karieta. Sodo darbuotojai mielai atveda ir prijaukintų lamų, kurias galima liesti, glostyti.
