Remigijus RAINYS
Jadvyga Balvočiūtė, tikra žemaitė, būdama jauna atvyko studijuoti į tuometinį Kauno medicinos institutą. Baigusi farmacijos fakultetą, provizorė penkis metus dirbo prestižinėje vaistinėje Vilijampolės mikrorajone. Tačiau nuo vaikystės Jadvyga domėjosi įvairiausiomis žolėmis, svajojo tapti botanike. Kai tik atsirado laisva vieta Kauno botanikos sode, Jadvyga nė akimirkos nedvejodama pakeitė specialybę. Ilgus metus moteris dirbo botanikos sodo vaistinių augalų skyriuje, o po nepriklausomybės atgavimo Jadvyga sugrįžo į gimtuosius kraštus. Kurį laiką dirbo botanike Mažeikių rajono Kamanų rezervate, kol atsiėmė tėvų žemę Gyvolių kaime. Pagaliau J. Balvočiūtė galėjo įgyvendinti savo planus - sukurti ekologinį vaistažolių ūkį.
Daugiau nei 17 hektarų žemės plote buvo ir gražus laukas, apsuptas šalimais tekančios upės. Čia anksčiau šeimininkavusi žemės ūkio bendrovė sėjo javus. Naujoji šeimininkė sumanė ne tik atkurti autentišką kraštovaizdį, bet ir lauką paversti pieva su natūraliomis vaistingųjų augalų augimvietėmis.
Vaistinius augalus, kurių šiame ūkyje priskaičiuojama apie 200 rūšių, J. Balvočiūtė augina 14,7 hektaro plote. Tarp visiems pažįstamų petražolių, mėtų ar krapų, kaip vertinga žaliava ūkyje auginamos varnalėšos ir rugiagėlės, daugeliui atrodančios paprasčiausiomis piktžolėmis. Jadvyga nuo seno domėjosi senoviniais žolelių arbatų receptais, kūrė savus, nuolat tirdama jų gydomąsias savybes, todėl dabar gali žmonėms pasiūlyti per 60 įvairiausias ligas gydančių ir organizmą stiprinančių arbatų mišinių. Savo valdose J. Balvočiūtė įkūrė vaistinių augalų ekspoziciją, kur žmonės gali susipažinti su nežinomais vaistiniais augalais. Tačiau daugeliui lankytojų keista, kad organizmą stiprina ir įvairias ligas padeda įveikti beržų ir lazdynų lapai, kaštonų žiedai bei saulėgrąžų žiedlapiai, kiaulpienių šaknys.
Žolininkės sukurtus arbatų mišinius noriai perka įvairios arbatinės. Po truputį pradeda domėtis ir vaistinės, nors kaip gydomosios priemonės ar maisto papildai mūsų šalyje jos dar neįregistruotos. Kai Lietuvoje lankėsi Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis princas Čarlzas, į Seimo rūmus buvo pakviesti 20 ekologinių ūkių atstovai, tarp kurių buvo ir J. Balvočiūtė. Jadvyga atsivežė ir išvirė keturių rūšių arbatos. Svečiui labai patiko organizmą stiprinanti "Lazdynų" arbata, kurią sudarė lazdyno, gauromečio, šaltalankio, beržo, avietės lapai bei šalavijas, isopas ir rausvoji ežiuolė. Princas Čarlzas, kuris pats turi kelis ekologinius ūkius, klausinėjo apie arbatos poveikį sveikatai. Būsimasis Didžiosios Britanijos monarchas teiravosi, kaip J. Balvočiūtei sekasi tvarkytis žolių ūkyje bei stebėjosi mažomis arbatų kainomis.
Kasmet daugiau nei 10 "Jadvygos žolių" ūkio darbuotojų priskina, prikasa bei išdžiovina apie 4 tonas įvairių vaistinių žolelių, šaknelių ar žiedlapių. J. Balvočiūtė, rinkdama vaistažoles ir ruošdama arbatas, jokių mistinių ritualų ar užkeikimų nenaudoja, nes netiki jokia magija. Tačiau moteris tikina, kad rinkti žaliavas reikia geranoriškai nusiteikus, o skinant lapus ar žiedus apleistose sodybose, nekenktų pasimelsti už buvusius šeimininkus bei mintyse padėkoti jiems už čia išaugusius vaistinius augalus. Svarbu, kad visa augalinė žaliava būtų surinkta ir apdorota tinkamu laiku. Pasak J. Balvočiūtės, sau tinkamų vaistinių augalų prisirinkti ir prisidžiovinti gali kiekvienas, tačiau atvykusieji pageidauja, kad arbatos mišinys būtų paruoštas individualiai.
