Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Beveik metus vyko teismo procesas, kuriame buvo nagrinėjama Garliavos (Kauno raj.) gyventojo Pranciškaus Enčerio (72 m.) baudžiamoji byla. Šis solidaus amžiaus vyriškis buvo kaltinamas chuliganizmu, pasikėsinimu nužudyti bei tyčine žmogžudyste. Nors jau pačioje proceso pradžioje teisiamojo gynėja prašė bylą grąžinti tardymui papildyti, motyvuodama tuo, jog yra daug procesinių pažeidimų, netiksliai pareikšti kaltinimai, nepatikrintos kai kurios versijos, vis dėlto Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nusprendė darbą pradėti. Tuomet tikriausiai niekas nesitikėjo, jog jis užtruks taip ilgai...
Pernai per Valstybės dieną Kauno rajone, Arlaviškių kaime esančioje sodų bendrijoje, girtas P. Enčeris iš medžioklinio šautuvo stipriai sužalojo Giedrių Brazinską (37 m.) ir Gracijų Ruzgį (53 m.). Pastarasis vežamas į ligoninę nuo šautinių sužalojimų mirė. Teisme P. Enčeris savo kaltės nepripažino ir atkakliai tvirtino tą dieną buvęs blaivas, o į J. Survilos sklypą atėjęs norėdamas išsiaiškinti pinigų vagystę iš jo gyvenamojo namelio. Mat minėtos dienos rytą jis pastebėjo, jog dingo dvi piniginės, kuriose buvo 2 270 ir 19 litų bei dujinis pistoletas ir graižtvinis revolveris. Kadangi iš vakaro jo namuose lankėsi G. Ruzgys, teisiamasis buvo įsitikinęs, jog jis galėjęs matyti, kur laikomi pinigai bei ginklai ir juos pavogęs. Atėjęs aiškintis į J. Survilos sodo sklypą buvo užpultas girtavusių "trijų banditų" - sodo šeimininko, G. Ruzgio ir G. Brazinsko. Šie jį stipriai sumušė.
P. Enčeris tvirtino, jog ištrūkęs iš vyrų rankų parskubėjo į savo namelį, iš seifo išsiėmė medžioklinį šautuvą, užtaisė ir grįžo atgal. Iš pradžių šovė G. Brazinskui į kojas, paskui nusitaikė į sėdintį G. Ruzgį. Teisiamasis tvirtino norėjęs šį tiktai pagąsdinti ir ruošėsi šūvį paleisti virš jo galvos. Deja, tuo momentu ranka sudrebėjo ir jis žmogui netyčia pataikė į galvą - G. Ruzgio nužudyti tikrai nenorėjo.
Deja, kitų bylos dalyvių bei liudytojų parodymai buvo visiškai skirtingi. G. Brazinskas pasakojo, jog liepos 6 dieną sodo kiemelyje kartu su uošviu J. Survila bei pas juos užėjusiu G. Ruzgiu ruošėsi gerti kavą (ant stalo degtinės butelių nebuvo, kaip teigė teisiamasis), tačiau prie sodo gyvatvorės netikėtai pasirodė P. Enčeris ir pareiškęs, jog G. Ruzgys nevertas vaikščioti šventa Lietuvos žeme, išsitraukė pistoletą. J. Survila bandė jį raminti, o pribėgęs G. Ruzgys išmušė ginklą P. Enčeriui iš rankų. Tačiau šis tuoj pat išsitraukė kitą pistoletą. Vyrai grasintoją greitai pargriovė ant žemės, atėmė ir tą ginklą. Kai P. Enčeris pasišalino, jie ėmė apžiūrinėti pistoletus. Deja, kaip tik tuo metu pasigirdo šūvis. Pajutęs skausmą, G. Brazinskas sukniubo. Jis dar spėjo pamatyti, kaip žemėn krenta Gracijus Ruzgys.
Atlikus kratą, P. Enčerio namuose buvo rasta nemažai litų ir JAV dolerių. Neatmetama versija, jog senyvo amžiaus žmogus pats pamiršo, kur pasidėjo pinigus, o paskui pamanė, kad juos kažkas pavogė...
Nors po teisminių ginčų valstybės kaltintoja P. Enčeriui pasiūlė 13 metų laisvės atėmimo bausmę, teismas nuosprendžio priimti neskubėjo - teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar palyginti dėl menkos priežasties (t. y. dingusių pinigų), nebūdamas labai girtas (po įvykio buvo nustatytas jo girtumo laipsnis - 0,5 promilės alkoholio), solidaus amžiaus žmogus galėjo šauti į žmones - vieną iš jų sužaloti, kitam atimti gyvybę.
Atlikus psichiatrinę-psichologinę ekspertizę patvirtinta, jog teisiamasis nusikaltimo padarymo metu nebuvo afekto būsenos, yra psichiškai sveikas. Kauno apygardos teismas pripažino P. Enčerį esant kaltą ir nuteisė jį 11 metų kalėti. Kolegija tiktai panaikino jam pareikštą kaltinimą chuliganizmu, tačiau tai bausmės dydžiui įtakos neturėjo. Kadangi iš teisiamojo priteista nemaža pinigų suma nužudytojo motinai E. Ruzgienei, G. Brazinskui bei Ligonių kasai, ji bus išieškota iš per kratą rastų ir vėliau areštuotų P. Enčerio pinigų.
