Sigitas STASAITIS
Šiauliuose didžiulė nelaimė ir pavojus - miestą užplūdo žiurkės! Psichinės ligos apsėsta viena poetė savo butą pavertė dvokiančiu sąvartynu. Moteriškė per keletą metų ne šiaip sau prisinešė šiukšlių - skarmalais, skardinėmis ir šukėmis dviejų kambarių butas užverstas - nė kiek neperdedant - iki lubų! Penkerius metus kaimynai rašė raštus, maldaudami padėti. Valdininkai pagalbos ranką ištiesė tik po to, kai poetė Mockienė nuo žiurkių apsikrėtė pavojinga infekcine liga. Dabar ji ligoninėje, o darbininkai su respiratoriais jau trečia para nepajėgia iškuopti šiukšlių, iš po kurių pasipylė žiurkės. Ši nelaimė parodė, jog poetės žiurkės labai išvisusios, jog jų pilna visose miesto vadovaujančiose įstaigose.
Susirgusi pamilo šiukšles
Prieš daug metų šiaulietė Aldona Mockienė buvo inteligentiška moteris. Vieni sako, jog ji dirbo mokytoja, kiti - laikraščio korespondente. Faktas, jog moteris rašė ir publikavo eilės. A. Mockienė taip ir būtų likusi pilka provincijos poete, jei ne jos liga. Šizofrenija moterį išgarsino po visą miestą ir net šalį, tik visai ne dėl poezijos, o dėl kur kas proziškesnių dalykų - žiurkių!
Susirgusi A. Mockienė iš pažiūros liko normali: toliau rašo eiles, gana blaiviai orientuojasi aplinkoje, gal tik ėmė pernelyg puoštis užsideda po dvi skrybėlaites ir dar apsiriša trimis skaromis. Ir tik manija rodo, kad moteriškei tikrai "ne visi namie" - poetė negali praeiti pro jokias šiukšles, jas tuoj pat dedasi į ryšulėlius ir tempia į savo butą. Bala nematė, jei ši maniakė gyventų vienkiemyje, tačiau A. Mockienės butas - plytiniame penkiaaukštyje, Ežero gatvės 16-ojo namo ketvirtajame aukšte. Netrukus iš susirgusios poetės buto ėmė sklisti nemalonus kvapas, dar po pusmečio nuo šiukšlių ėmė nebeatsidaryti durys.
Biurokratai nematė problemos
Ir ko tik nedarė ligonės kaimynai: parašė krūvą raštų visoms instancijoms, pradedant policija ir baigiant savivaldybės gydytoja. Deja, iš visur plaukė biurokratiški atsakymai, kad "problema mums ne žynibinga" - supraskit, tegul rūpinasi kiti. Policijos komisarai parašė, jog kol A. Mockienės bute nevyksta nusikaltimai ar pažeidimai, jie neturi teisės įeiti į privačios nuosavybės teritoriją. O prokuratūra aiškino, jog šiaulietė nėra pripažinta neveiksnia ir nepakaltinama, todėl pirma siūlė tai padaryti psichiatrams. Psichiatrijos ligoninės vadovybė atsakė, jog rūpinasi tik ūmiais pas juos paguldytais ligoniais, ir rodė į savivaldybės pusę. Savivaldybės Turto skyriaus vedėjas "atsišaudė", jog butas privatizuotas, todėl problemą gal turėtų tirti Higienos centras. Šio darbuotojos butų eksploatavimo įmonei pasiūlė... gyventoją įspėti. Vietinės butų eksploatavimo įmonės "Atidumas" direktorius apsiėmė šiukšles išvežti, jei namo gyventojai už tai sumokėtų, o policija duotų leidimą. Policija... Skaitykit nuo pradžių.
Infekcija sukėlė skandalą
Kol vyko biurokratinis susirašinėjimas, A. Mockienės bute šiukšlių kalnas augo ir augo. Pernai užaugo iki palangių. Prieš porą metų Šiauliuose atsisakyta į kiemus nustatytu laiku atvažiuojančių šiukšliavežių, A. Mockienės džiaugsmui, prie visų daugiabučių buvo pastatyti šiukšlių konteineriai. Poetė negalėdavo ramiai praeiti nė pro vieną. Šiemet jos bute "turto" jau buvo beveik iki pat langų viršaus! Šiukšlėse paskendo vonia, unitazas, keli menki baldai, virtuvės kriauklė. Vakarais grįždama namo A. Mockienė laiptinėje išsidžiaustydavo rastus skudurus, o pati, keturiomis užropojusi ant šiukšlių kalno, nenusirengusi užmigdavo. Suprantama, moteris nebeturėjo nei kriauklės, nei tualeto, todėl gamtinius reikalus atlikdavo į kibiriuką, kurį, varvantį per laiptinę nešiodavo išpilti į kiemą. Užuodusios dvoką pas poetę užlipo ir apsigyveno žiurkės. Jos meiliai pasitikdavo šeimininkę, nes gaudavo kartu su ja paėsti šiukšlyne rasto maisto.
Šiemet problema buvo lyg ir išsisprendusi savaime - šiukšlių buvo beveik iki lubų, naujos paprasčiausiai nebebūtų tilpusios. Kaimynai sėdėjo nuo dvoko užsispaudę nosis ir susiėmę už galvų, biurokratai toliau tyčiojosi, gimdydami naujus "atsišaudymo" raštus.
Ir štai visiems netikėtai A. Mockienė susirgo leptospiroze. Tai labai pavojinga infekcinė liga, plintanti per žiurkių šlapimą. Poetę nebuvo lengva išvežti į ligoninę - sanitarams prisiėjo per šiukšles ropoti lyg kare per griuvėsius ir leisgyvę pacientę atsitempti iki durų, kur laukė neštuvai.
Kuopdami darbininkai vemia
Kilo baisus triukšmas, subėgo žurnalistai. Kai kurie jų (kaip ir dauguma valdininkų) net bijojo artintis prie poetės buto, reportažus darė namo kieme. Tuomet išaiškėjo, jog šiukšlių problemą buvo galima išspręsti - kai savivaldybė bendrovei "Atidumas" pažadėjo lėšų, pastaroji iškart apsiėmė butą iškuopti. Savanoriai darbininkai užsimaukšlino respiratorius ir pasipuošė kostiumais, kokiais užsienyje dar visai neseniai surinkdavo juodligės užkratus. Šiukšles į maišus kraunantys vyrai žiaukčiojo - atkasus ir pravėrus kokį puodą pasklinda neįsivaizduojamo šlykštumo dvokas. Eina jau trečia darbo para, tačiau galo šiukšlėms dar nematyti! Jau atkastas senas televizorius ir sofa, bet laukia pilna mėšlo svetainė, vonia ir prieškambaris.
Žiurkės sunerimo, darbininkams bekasant šiukšles, kartais voromis sprunka iš po kojų. Buvo likviduoti keliu "pacų" lizdai su žiurkiukais. Rizikuodamas pats užsikrėsti leptospiroze, "Akistatos" korespondentas nutarė pasižiūrėti, kas poetės bute darosi vakarais, kai darbininkai išeina. Vos žurnalistas pravėrė buto duris, nuo šiukšlių kalno slėptis šoko mažiausiai tuzinas šykščių žiurkių. Viena, matyt, pati alkaniausia, per plyšelį visą laiką juodomis akutėmis stebėjo atvykėlį - gal numes bent kąsnelį. Manoma, jog dviejų kambarių bute gyvena mažiausiai keliasdešimt šių šlykščių padarų. Žinovai sako, jog netrukus žiurkės pasipils iš buto ir ieškosis naujo prieglobsčio.
Valdininkai bijo atsakomybės
Dar diena kita, ir darbininkai iškuops butą. Tačiau ši problema parodė, jog žiurkės jau plačiai pasklidusios po vadovaujančias miesto įstaigas. Tiesa, jose privisę kitokios rūšies žiurkių - biurokratinių. Įstaigų direktoriai bei vedėjai nė vienas neatsisako vadovo atlyginimo, tačiau dauguma bijo atsakomybės, nuo jos slepiasi, lyg A. Mockienės žiurkės. Kol nebuvo leptospirozės, nė vienos institucijos vadovas neapsiėmė padėti namo gyventojams. Jei A. Mockienė švaistytųsi peiliu, iš karto būtų buvusi uždaryta į psichiatrijos ligoninę. O tokios, tik pamilusios šiukšles, ištisus 5 metus niekas nesiėmė pripažinti neveiksnia ir pavojinga! Dar daugiau - viena, matyt, irgi kvanktelėjusi gydytoja net užsipuolė A. Mockienės kaimynus, kam šie "netolerantiški ligotam ir grėsmės nekeliančiam žmogui!"
Kaimynams turime gerą žinią - poetė jau sveiksta ir ruošiasi namo. Išgijusi nuo infekcijos, ji, aišku, niekada neatsikratys liguisto potraukio šiukšlėms. Dar daugiau - žinynai rašo, jog persirgusi leptospiroze moteris gali tapti atspari šiai baisiai ligai, ko negalima pasakyti apie vargšus kaimynus. Negi bute augs naujas kalnas šiukšlių su naujais žiurkių lizdais ir ligų židiniais?
Kaip išvaikyti pavojingesnes žiurkes?
Pasirodo, ir šią problemą išspręsti galima, tereikia noro. Šiaulių psichiatrijos ligoninės direktorius E. Mikaliūnas "Akistatai" papasakojo, jog prie poliklinikų veikia Psichinės sveikatos centrai. Pagal naują Civilinį kodeksą, jų darbuotojai, teisėsaugos įstaigų padedami, galėtų ir turėtų ligonei surasti globėją. A. Mockienė turi suaugusį Šiaulių priemiestyje gyvenantį sūnų, kuriam derėtų pasirūpinti manijos apsėsta mama. Jei jis nenori ar negali, valstybė turi paskirti globėją. Teismo spendimu poetės turtui gali būti paskirtas administratorius, kuris būtų įgaliotas tvarkyti ir net parduoti nelemtąjį butą. Tokiu atveju ligonė būtų apgyvendinta pensionate, o pinigai už jos butą padėti į jos banko sąskaitą.
Kaimynai tikisi, jog pagaliau galės gyventi be šiukšlių, dvoko ir žiurkių. Kur kas blogiau su įstaigas apsėdusiomis biurokratinėmis žiurkėmis, kurios išsibėgioti visai nesirengia. Kaip kovoti prieš biurokratines žiurkes, Civilinis kodeksas nesako.
Autoriaus nuotr.
Šiukšles kuopiantys darbininkai triūsia susilenkę, galvomis atsirėmę į lubas
(ziurkes- 1.jpg)
Į svetainę ir vonią patekti neįmanoma - ten tebekaraliauja žiurkės
(ziurkes- 2.jpg)
Specialius kostiumus apsivilkę darbininkai triūsdami kartais nusiima respiratorius ir žiaukčioja
(ziurkes- 3.jpg)
Tokių sunkvežimių su šiukšlių maišiais išvažiavo ne viena dešimtis
(ziurkes- 4.jpg)
