Žiniasklaidoje skelbiami pranešimai apie nedorovingą kunigų elgesį nekenkia jų įvaizdžiui - 41 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigė, kad šie straipsniai neturėjo jokios įtakos jų požiūriui į Bažnyčią.
17 proc. straipsnius ir diskusijas žiniasklaidoje apie kunigų nusižengimus vertina kaip sensacijų vaikymąsi ar "užsakymą prieš Bažnyčią", sakoma interneto portalo "Delfi" užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Spinter tyrimų" atliktoje apklausoje.
24 proc. po šių publikacijų teigė nusivylę kunigais, 17 proc. straipsnius ir diskusijas žiniasklaidoje apie kunigų nusižengimus vertina kaip sensacijų vaikymąsi ar "užsakymą prieš Bažnyčią". Šių žmonių nuomonė apie kunigus po žurnalistinių publikacijų tik pagerėjo.
Nepaisant kritinių rašinių, 55 proc. šalies gyventojų linkę tikėti, kad daugiau kaip pusė kunigų laikosi Bažnyčios mokymo ir veda dorovingą bei skaistų gyvenimą.
Tačiau, kaip parodė tyrimas, mažiausiai kunigų dorove linkę pasitikėti jauni žmonės.
45 proc. šalies gyventojų save laiko praktikuojančiais katalikais, 35 proc. deklaruoja artumą katalikiškam tikėjimui, tačiau patys bažnyčioje yra itin reti svečiai.
6 proc. tyrimo dalyvių teigė išpažįstantys kitas tradicines Lietuvos religijas. Mormonams, Jehovos liudytojams ar kitai visuomenėje nevienareikšmiškai vertinamai netradicinei religinei grupei save priskyrė mažiau nei vienas procentas apklaustųjų.
Katalikų Bažnyčios įtakos problemos Lietuvos gyventojai nelinkę sureikšminti - net 40 proc. apklaustųjų mano, kad Bažnyčios įtaka yra tokia, kokia ir turėtų būti. 25 proc. respondentų mano, kad Katalikų Bažnyčios įtaka yra per didelė.
14 proc. laikosi priešingos nuomonės - Bažnyčios įtaka per maža. Ši nuostatų priešprieša beveik tiesiogiai priklauso nuo respondentų amžiaus -jaunesni yra nepatenkinti per didele, vyresni - per maža Bažnyčios įtaka Lietuvos pasaulietiniam gyvenimui.
Tyrimas atliktas 2003 metų spalio 21-26 dieną. Apklausoje dalyvavo 1002 nuolatiniai šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Prieš tris savaites paskelbtame atvirame Lietuvos vyskupų laiške buvo teigiama, kad "pasaulietinė žiniasklaida nuo pat nepriklausomybės atkūrimo ne kartą rodė neigiamą nusiteikimą religijos atžvilgiu" ir "pastaraisiais mėnesiais vykdoma ištisa kampanija, organizuotas puolimas prieš Bažnyčią - skleidžiami negatyvūs, dažnai piktų gandų lygio pranešimai apie vyskupus, kunigus ir kunigų seminarijas".
BNS
