Vyras nuo degtinės ir įniršio apdujusiomis akimis išsitraukė revolverį. Nakties tylą sudrumstė trys šūviai, kruvina moteris griuvo ant grindų. Lovose pravirko prabudę vaikai. Žudikas priėjo prie abiejų, šaudė į galvas - kad neliktų nė mažamečių liudytojų. Tuomet banditas ėmėsi naikinti nusikaltimo pėdsakus - prieš išeidamas atsuko dujas, padegė namą. Tai ne kino filmo scenarijus. Ši trijų žmonių žmogžudystė įvykdyta Mažeikiuose šiemet, naktį į sausio 17-ąją. Ir tai padarė ne užkietėjęs recidyvistas, o iki šiol neteistas alkoholikas Stanislovas Smilgys (38 m.). Kai teisėjas skaitydamas nuosprendį ištarė, kad žmogžudžiui skirtina mirties bausmė, jo motina raudodama susmuko ant teismo salės suolo.
Revolverį įsigijo iš taksisto
Nuteistojo motina papasakojo, kad Stanislovas jai yra vienturtis. Buvo gimęs dar vienas vaikas, tačiau jis anksti mirė. S. Smilgys iki šių metų gyveno iš daugumos vyrų išsiskirdamas gal tik tuo, kad dažnos išgertuvės jį padarė priklausomą nuo alkoholio. Buvo dienų, kai pagiringas S. Smilgys nesugebėdavo ateiti į darbą, į Mažeikių telekomunikacijos tarnybą, kur pastaruoju metu dirbo brigadininku. S. Smilgys bandė nuo alkoholizmo gydytis savo noru, tačiau visiškai atsisakyti taurelės neužteko valios. Per degtinę nesisekė gyvenimas su žmona ir sūnumi (berniukui dabar septyneri), pernai juos vyras buvo palikęs. 1996 metais S. Smilgys Mažeikiuose susipažino su Daiva Kalkauskiene. Ši moteris, neapsikentusi su girtuokliu vyru, išsiskyrė, su dviem vaikais glaudėsi nuosavame name Mažeikiuose, Vaičkaus g. 5. Apie trejetą mėnesių S. Smilgys gyveno pas D. Kalkauskienę, moteris iš pradžių savo sugyventiniu buvo patenkinta. Vis dažniau S. Smilgys ir pas naująją moterį ėmė grįžinėti girtas, o tuomet - ir agresyvus. Po vieno eilinio barnio 1996 metais S. Smilgys iš D. Kalkauskienės išėjo. Kur prisiglausti - nežinojo, tad pasibeldė į žmonos duris. Pirmosiomis 1997-ųjų sausio dienomis S. Smilgys Mažeikiuose susitiko taksistą Eduardą Malakauską. Taksistas prie "Rasos" parduotuvės remontavo savo automobilio plafoną. S. Smilgys pasisūlė į pagalbą. Remontuodamas pastebėjo mašinos durelių kišenėje kyšančią revolverio rankeną. Ginklą apžiūrėjo, susižavėjo. "Perleisk jį man, - paprašė brigadininkas. - Aš važinėju po kaimus darbo reikalais, gali praversti, jei kas užpultų". Vėliau tardomas taksistas teigė, kad revolverį ir dar 10 šovinių jis S. Smilgiui atidavęs kaip atlyginimą už sutaisytą plafoną. Beje, domėdamiesi iš kur revolverį gavo E. Malakauskas, pareigūnai šį tyrimą išskyrė į atskirą baudžiamąją bylą. Apklausti keturi mažeikiškiai. Ieškoma, kas revolverį namų dirbtuvėse perdarė į šaunamąjį ginklą, pritaikė jį šaudyti mažo kalibro (5,6 mm) šovinukais. 10 gautų šovinių S. Smilgiui pasirodė mažoka. Jis vėliau tvirtino, kad vieną dėžutę (50) šovinių, tinkančių jo revolveriui, jis nusipirkęs ginklų parduotuvėje. Kratų metu ši dėžutė rasta S. Smilgio žiguliuose. Ginklą naujasis jo savininkas netrukus išbandė sandėliuke. Nuo tos sausio dienos lyg vaikas su nauju žaislu S. Smilgys su revolveriu nesiskyrė, juo džiaugėsi, rodė patikimiems pažįstamiems. Niekas nežinojo, kad brigadininkui proto ir atsokomybės saugiai turėti ginklą užteks vos keletui dienų.
Aiškiaregė perspėjo apie nelaimę
Šiemet sausio 16-ąją po darbo ginkluotas S.Smilgys užsuko pas pažįstamą mažeikiškį Rimantą Pukelį. Vyrai išgėrė butelį degtinės, S. Smilgys neištvėrė, pasipuikavo revolveriu. "Važiuojam pašaudyti!" - pasiūlė kažkuris. Abu bičiuliai sukrito į S. Smilgio žigulius ir nudardėjo į Mažeikių pakraštį, prie Ventos, į dykvietę už kapinių. Į eglių kamienus S. Smilgys iššaudė visą revolverio būgną, po to ginklą vėl užtaisė, išpyškino dar šešetą šūvių. "Nušauk kačiuką!" - pasiūlė sugėrovui, bet šis atsisakė. Brigadininkas vėl užtaisė ginklą ir jį paslėpė striukės kišenėje. Po atrakcijos vyrai grįžo į Mažeikius girtauti toliau pas Juozapą Pukelį. Čia, be paties buto šeimininko, kartu degtinę maukė jo sugyventinė I. Jonuškienė bei D.Kalkauskienės brolis Algimantas Kesminas. Iš pastarojo S. Smilgys išgirdo, kad pas J. Pukelį tą vakarą jau buvo užsukusi D. Kalkauskienė, brolį norėjo parsivesti namo. A. Kesminas eiti atsisakė, nes tvirtino, kad blogai jaučiasi. D. Kalkauskienė, grįžusi namo, kambaryje užmigdė sūnų, su dukra nuėjo pas kaimynę V. Žaltauskienę, pas kurią pastarosiomis dienomis užsukdavo nuolat. Kol dar gyveno su S. Smilgiu, Daiva draugei buvo prasitarusi, kad sugyventinio prisibijo, nežinanti kaip gyventi toliau. Abi moterys 1996 metų vasarą buvo nuvažiavusios į Skuodą pas aiškiaregę. "Artimas žmogus, blogų ketinimų vedamas, gali padaryti ką nors labai blogo tau arba tavo vaikams! - D. Kalkauskienę išgąsdino žiniuonė. - Nelaimė gali atsitikti 1997 metų sausį". Lyg nujausdama nelaimę, ir tą sausio 16-osios vakarą V. Žaltauskienė D. Kalkauskienei pasiūlė likti pas ją, tačiau namo traukė kambaryje paliktas miegantis sūnus. Apie 23 valandą grįžusi į šaltą kambarį, D. Kalkauskienė paskutinį kartą šalia berniuko užmigdė ir dukrą. Naktį į sausio 17-ąją, apie trečią valandą nakties, gerokai apgirtęs S.Smilgys užsikepė eiti į Vaičkaus gatvę, pasišnekėti su buvusia sugyventine D.Kalkauskiene. "Aš jai pasakysiu, kad rytą savo mašina tave parvešiu namo." - pažadėjo A. Kesminui S. Smilgys.
Į moterį ir vaikus iššaudė visus šovinius
Paryčiais sulaukusi girto buvusio sugyventinio D. Kalkauskienė neapsidžiaugė, bet įsileido. Abu šnekėjosi kambaryje, kuriame šnopavo miegantys Daivos vaikai: Andrius (9 m.) bei Raimonda (7 m.). S. Smilgys siūlė taikytis, bet D. Kalkauskienė išdidžiai paaiškino, jog "jei jau esi grįžęs pas žmoną, tai su ja ir derėtų būti". "Daugiau nebeateik", - paprašė moteris. "Tada negyvensi arba tu, arba aš!" - tardytojams prisipažino tada tokius žodžius pasakęs S. Smilgys. Įpykęs jis išsitraukė revolverį, D. Kalkauskienei tris kartus iš arti šovė į galvą. Kai moteris griuvo negyva, pabudęs lovoje pravirko berniukas. "Aš išsigandau, pasimečiau, atsukęs ginklą į vaikus nesitaikydamas šoviau į tą pusę, bet kiek kartų - nepamenu. Po to iš namo išbėgau". - taip vėliau tardomas pasakojo S. Smilgys. Ekspertai įrodė, kad žudikas meluoja. Nušovęs D. Kalkauskienę, banditas priėjo prie verkiančio berniuko ir, ne toliau negu metro prisitaikęs du kartus šovė jam į smilkinį. Mergaitei teskyrė vieną kulką. Gal todėl, kad revolverio būgnelis po šešto šūvio jau turėjo būti tuščias? Žinodamas, kad už tris žmogžudystes pasigailėjimo nebus, S. Smilgys suskubo slėpti savo juodo darbo pėdsakus. Jis padegė patalynę, atsuko dujų baliono ir viryklės čiaupus ir tik tada išėjo. Ugnis šaltame ir drėgname kambaryje degė vangiai, dėl deguonies trūkumo labiau neįsiplieskė. Vėliau ekspertai nustatė, kad kambarys buvo padegtas keturiose vietose. Pas J. Pukelį ir sugėrovus S. Smilgys grįžo apie penktą ryto. Vyrai paklausė, kur jis taip ilgai šlaistėsi. "Buvau nuvažiavęs į Sedą, - ramiu veidu pamelavo žudikas. - Pažįstamas prašė, tai nušoviau jo pasiutusį šunį". Sugėrovai nekvaršino sau galvos, kad S. Smilgio pasakojimas apie šaudomus šunis vidury nakties skamba keistai, juos domino tik degtinė. Paryčiui S. Smilgys susiruošė dar parnešti svaigalų. Pilstuko jis ėjo pro Vaičkaus gatvę. Namas, kuriame gyveno D. Kalkauskienė, nedegė. "Pagalvojau, gal nieko nežudžiau, - tokias savo mintis tą baisią naktį nupasakojo teisiamasis, stovėdamas teismo narve. - Pagalvojau, gal man viskas tik prisisapnavo?"
Kaltę norėjo suversti mafijai
Deja, neprisisapnavo. Rytą moteris, pas kurią Daiva dirbo, nesulaukusi ateinant paskambino D. Kalkauskienės kaimynams Žaltauskams ( D. Kalkauskienė neturėjo telefono) ir paprašė pažiūrėti, kur užtruko jos darbininkė. R. Žaltauskas nuėjo pažiūrėti. Durys buvo nerakintos. Jas pravėręs kaimynas pamatė, kad D. Kalkauskienės kambarys pilnas dūmų. Su dar vienu atskubėjusiu vyru R. Norkum moterį už kojų skubiai ištempė į lauką, bet jai pagalbos jau nebereikėjo. Atvykę iškviesti ugniagesiai užgesino rūkstantį kambarį, užsuko nesprogusio dujų baliono čiaupą. Tada rasti ir vaikų lavonai. Žmogžudys juos buvo palikęs gulėti savo lovelėse. Užgesinus gaisrą, žmonės ėmė ieškoti nušautosios brolio A. Kesmino, norėdami jam pranešti apie tragediją. Girtas A. Kesminas rastas ten, kur ir gėrė, kartu buvo ir S. Smilgys. Kompanijai sužinojus apie tragediją, S. Smilgys nepasigėdijo mesti savo nuomonę: "Tai mafiozių darbas. Aš atkeršysiu tiems mafioziams!" Veidmainiauti žudikas nesiliovė ir po to. Paklaustas, kodėl neina į darbą, jis atsakė, kad "toks įvykis! Man darbas šiandien nerūpi!" Įsijautęs į kenčiančiojo rolę, S. Smilgys net užmiršo atsikratyti pistoletu. Kai į kambarį įžengė policija, buvo jau vėlu. Vežamas policijos automobilyje, banditas paslapčiomis revolverį užkišo po sėdyne. S. Smilgys apklausai buvo per girtas, todėl jį paguldė į blaivyklą. Kol brigadininkas išsimiegojo, policijos mašinoje buvo aptiktas revolveris. Psichiatrams buvo pavesta patikrinti, ar motiną su vaikais šaltakraujiškai nužudęs banditas yra psichiškai normalus. Ekspertai nustatė, jog S. Smilgys žudė išgėręs gerą puslitrį degtinės, tačiau ką daro suvokė. Teismą stebėjo negausus būrelis žmonių. Prokurorė pareiškė, jog teisiamojo kaltė neabejotina, jam derėtų skirti aukščiausią - mirties - bausmę. S. Smilgio motina visą laiką verkė, paskutinio žodžio metu banditas atsiprašė D.Kalkauskienės artimųjų. Pastarieji pasakė, kad už tai S. Smilgiui atleisti negali. Teisiamasis kalbėjo, jog tikslo nužudyti moterį ir jos vaikus jis neturėjo, jis nežino, kaip tai atsitiko. "S. Smilgiui skirtina išimtinė - mirties - bausmė!" - skaitydamas nuosprendį pranešė teismo kolegijos pirmininkas. Po šių žodžių S. Smilgio motina raudodama griuvo ant teismo salės suolo. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. Smilgys dirbo, ir galutine bausme paskyrė kalėjimą iki gyvos galvos. Nuosprendį žmogžudys išklausė ramiai, išvedamas isterikuojančiai motinai burbtelėjo nešūkauti. "Bus tau girtauti su draugais, jie tave prie to privedė!" - nerimo raudodama motina, eidama paskui vienturtį, surakintą antrankiais. Kiek aprimusi moteris korespondentui pasakė buvusi pas tą pačią Skuodo žiniuonę. Ji, pažvelgusi į S. Smilgio nuotrauką, motinai išbūrė, kad "tikras žudikas paaiškės 2002 metais". Motina sakė tuo tikinti. Jos nuomone, teismas buvo neteisingas, nes neatsižvelgė į tai, kad teisiamasis sirgo alkoholizmu ir pats gydėsi bei kad jaunystėje turėjo sunkią galvos traumą - buvo nukritęs nuo kopėčių. "Užtat teismas atsižvelgė, kad dviejų niekuo nekaltų vaikų nebėra", - metė motinai repliką kažkuris iš pašaliečių.
S. Stasaitis
