Zbignevas SKRIPKA
Lietuvoje priviso tiek daug įvairiausių tarpininkų tarp Dievo ir žmogaus, kad jau nuo jų nė pasislėpti nėra kur.
Per visas televizijos ir radijo programas nemokamus patarimus nuolat mums dalina aiškiaregiai, ekstrasensai, raganos ir kitokio plauko burtininkai. Dažnas laikraštį atvertęs pirmiausia ieško horoskopo ir tik jį perskaitęs išdrįsti išeiti į gatvę. Susirgus irgi dažniausiai kreipiamasi ne tik į diplomuotus gydytojus, bet ir į diplomuotas raganas. Vietoj vaistų jos pagydys įvairiomis žolelėmis, akmenimis. Pasirodo, kad galima gydytis kvapais, šlapimu, bendravimu su delfinais, kiaulėmis ir šikšnosparniais. Rimtu veidu ekstrasensė per televiziją gali paaiškinti, kad šikšnosparnių kraujas yra daug vertingesnis už varlės kepenis, o ragana patars, kad norint susigrąžinti vyrą, reikia per pilnatį, per patį vidurnaktį, atsistoti nuogai keturiomis kryžkelėje veidu į tą pusę, į kurią nuėjo jūsų buvęs išrinktasis.
Visas tas burtininkes ir raganius bažnyčios hierarchai kaltina šarlatanizmu, tačiau krikščioniškos šalies vaikams tai nė motais. Raganavimas Lietuvoje įteisintas įstatymu ir nekontroliuojamas. Juk jei meistras blogai sutaiso televizorių, tai jis bent garantiniu laikotarpiu jį dar nors ir kelis kartus taiso be pinigų. O štai būrimo salone magijos paslaugų kokybės niekas negarantuoja. Ir jei būrėja jums išburs, kad po savaitės susirasite vyrą, bet jo nerasite net po mėnesio, tai nei sumokėtų pinigų burtininkė negrąžins, nei vyro neatves. Panašiai bus, jei nepasveiksite pabendravę su kiaulėmis. Ekstrasensas sakys, kad bendravote ne su ta kiaule ir jums teks ieškotis savosios kiaulės, o pinigėliai liks ekstrasenso kišenėje.
Nors jau XXI amžius, bet, atrodo, greitai vėl imsime tikėti, kad žemė stovi ant trijų banginių, o saulė per dangų skrenda su ugninių grifų sparnais.
