Žemės ūkio ministerija siūlo Vyriausybei pratęsti importo muito taikymą lenkiškos kilmės kiaulienai iki narystės Europos Sąjungoje, tuo tarpu Užsienio reikalų ministerija įspėja, jog tai Lietuvai gali grėsti skausmingomis atsakomosiomis priemonėmis.
Išlaikyti iki gegužės 1 dienos 30 proc., bet ne mažesnį kaip 1,93 lito už kilogramą importo muitą prašo Lietuvos kiaulių augintojų asociacija. Jos teigimu, pernai, palyginti su užpernai, kiaulienos importas į Lietuvą išaugo maždaug tris kartus, tuo tarpu kiaulienos eksportas sumažėjo trečdaliu.
Pagal laisvosios prekybos sutartį tarp Lietuvos ir Lenkijos muitai galiojo iki 2003 metų gruodžio 31 dienos.
Tokiam siūlymui prieštaraujanti Užsienio reikalų ministerija primena, kad muitai buvo nustatyti laikotarpiui, iki kurio lenkiškos kilmės kiaulienos eksportas buvo subsidijuojamas. Todėl Lietuvos rinkos apsaugos priemonių taikymas ilgiau nei iki metų pabaigos ne tik prieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams, bei ir teisiškai neargumentuotas.
Ministerija įspėja, kad pigios lenkiškos kiaulienos importo stabdymas gali sukelti neigiamą tarptautinę reakciją ir sukelti Lietuvos eksportuotojams skausmingas atsakomąsias priemones.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, per 10 praėjusių metų mėnesių į Lietuvą importuota 7,2 tūkst. tonų kiaulienos, arba tris kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2002 metais. Lenkiškos kilmės kiaulienos importas minėtu laikotarpiu padidėjo 27 kartus, o kaina palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 4,18 lito iki 2,70 lito už kilogramą.
Kiaulių augintojų prašymui nepritaria ir Mėsos perdirbėjų asociacija, raginanti atsižvelgti į tai, jog tai padidintų gamybos sąnaudas ir sutrikdytų planuotą įmonių prisitaikymą prie Europos Sąjungos reikalavimų.
Kol kas Vyriausybė neskuba priimti sprendimo. Susiklosčiusiai situacijai išnagrinėti sudaryta darbo grupė.
ELTA
