Danielė BAUKUTĖ
Po beveik pusantrų metų trukusio nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme pagaliau paskelbtas nuosprendis 1994 - 1996 metais sostinėje siautėjusios "Zeliono" nusikalstamos grupuotės vadeivai, anksčiau keturis kartus teistam 43 metų Jurijui Kriukovui, pravarde Kriukas, ir dešimčiai jo bendražygių.
Gaujos nusikaltimų sąraše - per 30 epizodų: vagystės, plėšimai, turto prievartavimas, kontrabanda, žmonių grobimai, automobilių nuvairavimas. J. Kriukovui ir V. Solominui buvo pareikštas kaltinimas ir dėl tyčinio nužudymo, tačiau teismo posėdyje įslaptintam liudytojui pakeitus parodymus, šis nusikaltimas taip ir nebuvo įrodytas.
Daugelis teisimųjų yra vedę, turi mažamečių vaikų, visi jie (išskyrus G. Paškovą) anksčiau buvo teisti. Tiesa, ne visi "Zeliono" gaujos nariai atsidūrė teisiamųjų suole - du jų, Stasys Bukelis ir Algis Grilauskas, jau mirę, kiti, siekdami išvengti pelnytos bausmės, sutiko bendradarbiauti su pareigūnais ir davė parodymus buvusių bendražygių nenaudai.
Gaujoje griežta tvarka
1994 metų pradžioje J. Kriukovas, V. Solominas (pravarde Soloma) ir A. Grilauskas (Kablučiokas) įkūrė nusikalstamą susivienijimą - gaują. Į ją buvo įtraukti seni geri pažįstami ir šių rekomenduoti žmonės: Aleksandras Jezukevičius (Sania), Česlavas Saukovskis (Sedojus, Česnakas), Michailas Tazitdinovas (Očkarikas, Čyras), Ernestas Kirpičiovas (Erka), Andrejus Andrejevas (Maksas). Į gaują, matyt, ir patiems vadeivoms nežinant, pateko ir nepilnamečių - dar aštuoniolikos neturėjęs Robertas Ciukšo (Belyj), Stasys Bukelis (Stasikas) bei Igoris Priksas. Pastarieji, nors ir buvo jauno amžiaus, žiaurumu nenusileido vyresniesiems ir gaujoje veikė labai aktyviai.
Gaujos vadu tapo J. Kriukovas, o jo "dešinioji ranka" V. Solominas buvo paskirtas ginklininku (jį sulaikius 1998 metų gruodžio pabaigoje jo sodo namelyje buvo rasta daugybė ginklų ir sprogmenų. Gauja turėjo net savadarbį automatą, pritaikytą šaudyti sprogstamaisiais šoviniais).
Kaip jau įprasta tokiose grupuotėse, vyko susirinkimai, vadinamosios "strielkos", buvo renkamas 10 procentų "obščiakas", skirtas pareigūnams papirkinėti ir įkliuvusiems gaujos nariams vaduoti. "Zeliono" grupuotė savo "strielkoms" turėjo net dvi vietas, abi Karoliniškių mikrorajone - rinkdavosi prie "Vaivorykštės" (dabar "Rimi") parduotuvės arba V. Maciulevičiaus gatvėje esančioje kavinėje.
Per tokius susirinkimus gaujos nariai aptardavo jau įvykdytus nusikaltimus, planuodavo naujus, skirstydavo lėšas.
Buvę gaujos nariai pasakojo, kad grupuotės įsikūrimo pradžioje J. Kriukovo visi buvo pamaloninti, gavo po 100 JAV dolerių, tačiau vėliau Kriukas tapo gobšus ir įtarus. Jis pats ne visada pasidalydavo grobiu, įtarinėjo, kad kai kas savarankiškai vykdo nusikaltimus ir nemoka į "obščiaką".
Visi grupuotės nariai turėjo mobiliuosius telefonus ir kur nors išvykdami privalėjo apie tai pranešti vadeivai ar jo pavaduotojams. Nusikaltimai taip pat buvo vykdomi tik J. Kriukovui įsakius. Žodžiu, gaujoje buvo geležinė tvarka. Matyt, todėl J. Kriukovo vadovaujama grupuotė turėjo didelį autoritetą tarp Vilniaus nusikalstamo pasaulio atstovų.
Nusikaltimus kruopščiai planuodavo
Pirmąjį nusikaltimą "Zeliono" grupuotė įvykdė 1994 metų rudenį. Vėliau jų buvo gausybė, tačiau nesvarbu, koks buvo nusikaltimas - turo prievartavimas ar automobilio vagystė, - jam gaujos nariai kruopščiai ruošėsi. Viskas būdavo suplanuota iki mažiausių smulkmenų - aukas sekdavo ne vieną dieną, sužinodavo jų įpročius, pasidarydavo net jų buto raktus.
Štai, pavyzdžiui, 1994 metų spalį netoli Kalvarijų turgavietės gaujos nariai pamatė moterį, vairuojančią trečiojo modelio žalios spalvos BMW (priklausiusį Eugenijui Bereniui). Automobilis jiems patiko, tad buvo pasektas, kur toliau važiuos. Moteris sustojo prie parduotuvės, vėliau įsuko į garažą. Apie galimą grobį buvo pranešta J. Kriukovui. Šis įsakė veikti, mat jau turėjo pirkėją, už tokį automobilį pasiryžusį pakloti 5 000 "žaliųjų".
Įsakymas įvykdytas greitai - spalio 24-osios naktį A. Andrejevas ir R. Ciukšo įsibrovė į garažą ir, pasikrapštę prie BMW užvedimo spynelės tris valandas, išvažiavo...
Dar kruopščiau buvo planuojami žmonių apiplėšimai. Vienam gaujos nariui nusižiūrėjus turtingą vilnietį ir gavus J. Kriukovo "palaiminimą", nusikaltėliai patraukdavo į žygį - kelias paras sekdavo auką, nustatydavo jo pomėgius, grįžimo namo laiką ir puldavo. Į buto vidų jie įsiverždavo netikėtai, patys atrakinę duris, arba kantriai laukdavo, kol jas kas nors atidarys. "Zeliono" gauja pasižymėjo ir ypatingu žiaurumu: žmonės buvo vežami į mišką ir kankinami - jiems būdavo laužomi kaulai. Kai kurie gaujos nariai sako dar ir dabar prisimenantys aukų klyksmus.
Nusikaltėliai dirbo gudriai. Rengiant vagystę iš "Pergalės" kino teatro (vienu metu jis buvo paverstas savotiškus turgumi) į pagalbą buvo pakviestas ten sargu dirbęs gaujai nepriklausęs Ruslanas Tazitdinovas. Buvo sutarta - jis atrakina duris, įsileidžia nusikaltėlius, o šiems pasidarbavus "gauna į snukį" (Č. Saukovskis gal kiek ir persistengė sulaužęs R. Tazitdinovui nosį) ir po kiek laiko pats iškviečia pareigūnus.
Po šio darbelio R. Tazitdinovas gavo porą tūkstančių dolerių, o gaujos nariai apsivilko brangiomis odinėmis striukėmis, apsiavė naujais batais. Pavogtus prabangius kailinius jie padovanojo žmonoms...
Grupuotė neužsiiminėjo smulkmenomis, jų grobis būdavo stambus - pavyzdžiui, puskilogramis aukso dirbinių ar 10 000 JAV dolerių. Tiesa, kartais nepasisekdavo ir jiems - nepavykus už 15 000 JAV dolerių parduoti naujo "Ford Mondeo" buvo pasitenkinta ir 5 000.
Žmogžudystė neįrodyta
1994 metų lapkričio 5-ąją dingo sostinės verslininkas Zbignevas Zdaniukevičius, kaip įtariama, vertęsis ir vogtų automobilių perpardavimu.
Kaip teisme pasakojo buvusi nužudytojo žmona Galina Zdaniukevič (jie buvo išsituokę, bet gyveno tame pačiame bute), tądien vyras išvažiavo pirkti šaldytuvo ir namo nebegrįžo. Paskambinęs jai pasakė esąs policijoje, turįs didelių nemalonumų, ir paprašė atvažiuosiančiam žmogui atiduoti maišelį su doleriais ir auksinį "Roleks" laikrodį. Po kiek laiko moteris vėl pabandė susisiekti su vyru, tačiau jo mobilusis telefonas buvo išjungtas.
Apie 23 valandą taksi automobiliu atvykusiam nepažįstamajam (kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo Č. Saukovskis) G. Zdaniukevič atidavė 19 000 JAV dolerių ir laikrodį. Vyras jai pažadėjo, jog Zbignevas netrukus grįš, tačiau nei tą vakarą, nei kitą dieną jis nepasirodė.
Po kelių parų prie restorano "Sparnai" buvo rastas Z. Zdaniukevičiaus automobilis "VW Golf", o nužudytojo lavonas išplaukė tik 1996 metų balandžio 14 dieną tvenkinyje prie Nemėžio kaimo. Nustatyta, kad žmogus buvo nušautas penkiais šūviais, o jo kūnas suvyniotas į polietileninį maišą ir apraišiotas viela su svarmenimis.
Pažįstamiems Z. Zdaniukevičius buvo prasitaręs apie grasinimus, jog iš jo reikalaujama mokėti duoklę. Jis planavo įsigyti ginklą savigynai ar net išvažiuoti gyventi į užsienį.
Manoma, kad Z. Zdaniukevičių nužudė J. Kriukovas, V. Solominas bei jau miręs A. Grilauskas, tačiau kaltinimai rėmėsi vienintelio liudytojo parodymais. Pastarajam teisme atsisakius savo žodžių ir pareiškus, jog apie šį nusikaltimą jis žino tik iš laikraščių, nebeliko ir kaltinimų.
Nuosprendis "Zeliono" grupuotės nariams buvo skaitomas net tris dienas, o jo pabaiga pravirkdė ne vieno nuteistojo žmoną. Gaujos vadeivai Jurijui Kriukovui paskirta didžiausia bausmė - 15 metų nelaisvės, 40 MGL (3 200 Lt) bauda ir viso turto konfiskavimas. Kriukas buvo sulaikytas 1997 metų spalio 10-ąją, tad į laisvę turėtų išeiti tik 2012 metų rudenį. Valerijanas Solominas taip pat neteks viso savo turto, sumokės 40 MGL baudą bei 12 metų praleis kalėjime.
Michailas Tazitdinovas, Ernestas Kirpičiovas bei Robertas Ciukšo nuteisti kalėti po 9 metus, turės sumokėti 3 200 Lt baudas ir atsisveikinti su visu turimu turtu. Bausmes jie turės atlikti kalėjime. Andrejus Andrejevas ten pat turėtų praleisti 7 metus (jam paskirta ir 40 MGL dydžio bauda bei konfiskuojamas visas turtas).
Robertas Junda ir Ruslanas Tazitdinovas nuteisti kalėti po pusšeštų metų. Tik pirmasis bausmę turės atlikti sustiprinto, o antrasis - griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Konfiskuojamas abiejų turtas, o R. Tazitdinovui paskirta ir 20 MGL (1 600 Lt) bauda.
Olegui Kretininui griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje tektų praleisti 4 metus ir 6 mėnesius (plius 20 MGL bauda ir turto konfiskavimas), o Georgijui Paškovui sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje tektų sėdėti 4 metus (dar 20 MGL bauda ir pusės turto konfiskavimas), tačiau abiem pritaikius amnestiją, bausmės sumažintos trečdaliu.
Vienintelis po šio nuosprendžio laisvės neprarado Gediminas Suraučius. Jis nuteistas dvejiem metams pataisos darbų be realaus laisvės atėmimo, dalį uždarbio pervedant į valstybės biudžetą.
Patenkinti ir nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai - iki kelių dešimčių tūkstančių litų.
Iki pasimatymo, Kriukai!
Su J. Kriukovu Vilniaus apygardos teismo teisėjai susitiks dar ne kartą. Šiame teisme tebenagrinėjama kita Kriuko baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas nusikaltimais, įvykdytais su kitais asmenimis.
Dar vienoje baudžiamojoje byloje J. Kriukovas dalyvauja kaip... nukentėjusysis.
1996 metų rugsėjo 19 dieną sostinėje, netoli geležinkelio stoties, sprogo prie jo automobilio dugno pritvirtintas užtaisas. J. Kriukovas buvo smarkiai sužeistas ir ilgai gydėsi. Vėliau paaiškėjo, kad nužudyti Kriuką kėsinosi kitos nusikaltėlių grupuotės vadeiva Valerijus Januškevičius. Nuosprendis šiai gaujai turėtų būti paskelbtas rudenį.
