Laisvės atėmimo įstaigose įsišaknijusias problemas spręsti trukdo ne tik lėšų trūkumas, bet ir sistemos uždarumas bei kontrolės nebuvimas, - taip teigia Seimo kontrolierė Albina Radzevičiūtė. Ji sakė pastebėjusi, kad įkalinimo įstaigų administracijos dažnai toleruoja kastų sukurtas taisykles ir joms paklūsta, o užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams, dėl kurių Lietuvai jau yra tekę mokėti baudas, padėtų prevencinis mechanizmas, kurį numato Lietuvos iki šiol neratifikuojamas Jungtinių Tautų konvencijos protokolas.
"Dažnai pataisos įstaigų administracijos pačios veikia pagal nuteistųjų taisykles, pavyzdžiui, kastos valgo prie atskirų stalų. Problemos sprendimas nepriklauso nuo finansinių resursų, o nuo noro tas kastas panaikinti. Tenka apgailestauti, kad kai kurių įkalinimo įstaigų direktoriai to nepripažįsta ir neigia, nors akivaizdu, kad problema yra visur", - sakė Seimo kontrolierė, aplankiusi ne vieną įkalinimo įstaigą.
Kalinių subkultūros keliamas problemas išryškino pernai Alytuje nustatytas pažeidimas. Skunde Seimo kontrolierei nuteistieji nurodė, kad jie valgo iš skirtingų spalvų dubenėlių, o išėmus iš apyvartos žemiausios nuteistųjų kastos spalvos dubenėlius, jie buvo priversti badauti. Tada konstatuota, kad Alytaus pataisos namų administracija nesilaikė nuteistųjų lygybės principo. Pastebėta, kad neformalūs santykiai atsiranda dar tardymo izoliatoriuose - iš čia į įkalinimo įstaigas patekę žmonės iš anksto priskiriami tam tikrai grupei, todėl prevencinį darbą reikėtų pradėti iš anksto. Sutariama, kad pats efektyviausias sprendimo būdas - nuteistuosius laikyti mažesnėse kamerose.
"Tačiau tiek Kybartų pataisos namuose, kurie pastatyti gana neseniai, tiek rekonstruotuose Vilniaus antruosiuose pataisos namuose gyvena po 12 asmenų vienoje patalpoje. Galėtų būti sukurta tokia sistema, kai netoleravimas nuteistųjų kastų galėtų būti vertinamas kaip kriterijus sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo. Turėtų būti ir geresnis psichologinis individualus darbas", - sakė A. Radzevičiūtė.
Pasak Seimo kontrolierės, pasiekti norimų bausmės tikslų trukdo ir tai, kad specialiose socialinės reabilitacijos programose dalyvauja tik apie ketvirtadalį nuteistųjų, o dirba vos vienas iš penkių.
Dėl mažo gyvenamojo ploto įkalinimo įstaigose Lietuva yra nubausta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo. Prieš 3 metus priimtame sprendime dėl kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje valstybei buvo nurodyta sumokėti 13 tūkst. eurų pareiškėjui Vytautui Karalevičiui. Strasbūro teismas paskelbė, kad pareiškėjas buvo įpareigotas gyventi, miegoti bei naudotis tualetu kartu su tiek daug kalinamųjų vienoje kameroje, kad tai savaime lėmė kančią ar sunkumus, kurių intensyvumas viršijo kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį bei sukėlė pareiškėjui baimę, kančią ir nevisavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir menkinti jį.
Seimo kontrolierės nuomone, įveikti dėl sistemos uždarumo kylančias problemas padėtų efektyvesnė kontrolė, nes šiuo metu ja užsiima tik Seimo kontrolieriai ir tarptautinės institucijos.
