Vis labiau senstant mūsų vyriausiesiems vadams, matyti, kad reikia įstatymu riboti amžių, iki kurio gali dirbti šalies vadovu. Dabar net paradoksai: sukako 70 metų - negali vadovauti bet kokiam aukštosios mokyklos padaliniui, o, pasirodo, valdyti šalį gali iki grabo lentos. Tad ir vadovauja mūsų išrinkti senukai, kurių ir atmintis jau nebe ta, ir galimybės vis mažesnės. Ne veltui liaudis jau nuo senovės seną žmogų pagal protą prilygina vaikui. Tad ir Prezidentūra ar Ministrų kabinetas po truputį tampa panašus į smėlio dėžes. Net visų mūsų labai gerbiamas Algirdas Brazauskas kai kuriais klausimais - pavyzdžiui, mokesčių - nuomonę keičia vos ne kiekvieną dieną, o jei tai nuomonei nepritaria, tai ministras pirmininkas visus gąsdina, kad koalicija subyrės. Žodžiu, kaip smėlio dėžėje - jei man prieštarauji, susirink savo žaislus ir marš iš mano dėžės.
Labai teisingai padėtį Lietuvoje apibūdino Rusijos ambasadorius Borisas Cepovas, pasakęs, kad "daugelį sprendimų lydi skandalai ir bloga atmosfera: kas nors ko nors pasiklausė, įskundė. Net susidaro įspūdis, kad tai ne šalis, o skandalų mėgėjų susibūrimo vieta: laksto, ieško kompromituojamosios medžiagos, suranda, sudeda, reikiamu momentu ją paviešina. Tada visi purvini ir laimingi sėdi, kad neliko nė vieno švaraus". Tik gaila, kad ne tas pasakė. Būtų pasakęs koks nors amerikonas - visi plotų ir sakytų, kokios teisingos pastabos. O kai pasakė rusas, tai įvertinta kaip labai nemandagi kalba ir laukiama, kad jis paliktų smėlio dėžę.
