Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus apie žaibų keliamą pavojų ir primena, kaip nuo jų reiktų apsisaugoti.
Pasak departamento pranešimo spaudai, šiemet dėl žaibo iškrovos Lietuvoje jau kilo 18 gaisrų.
Nutrenkė devynis
Pasaulio agentūros neseniai pranešė, kad žaibas nutrenkė futbolininką. Tai atsitiko Rusijoje, Samaros srityje. Žaidė šios srities Sergijevsko "Avtoliubitel" ir Toljačio "Lada" futbolo komandos. Žaibas trenkė į du žaidėjus. Vienas mirė iš karto, o kitas buvo nuvežtas į ligoninę. Futbolininką buvo ištikusi klinikinė mirtis, bet jis išliko gyvas.
Yra užfiksuotas atvejis, kai žaibas nutrenkė iš karto devynis afrikiečius, kurie maudėsi Tanganikos ežere. Užkarpatėje žaibas nutrenkė du 18-mečius, o JAV 46 metų motociklininką.
Mūsų medikai sako, kad į ligonines patenka labai mažai nuo žaibo nukentėjusių žmonių. Kai trenkia žaibas, žmogus neišgyvena, tad ir gydyti nereikia.
Tačiau pasitaiko visko. Štai šiomis dienomis kamuolinis žaibas buvo įsisukęs į Kupiškio rajono Slavinčiškio kaime gyvenančių Genovaitės ir Alfonso Januolių sodybą. Po žaibo iškrovos liko duobė tvarte, išdužo trobos langas, išsilydė laidai. Sodybą nuo beįsiplieskiančio gaisro išgelbėjo subėgę kaimynai, o namo šeimininkė keliom dienoms buvo praradusi klausą. Jos vyrui ūžė ausyse.
Žaibas trenkė ir į Šiaulių rajono Einoraičių kaime gyvenančios Teklės Tamutienės namą. Žaibo iškrova apdegino elektros skydinę, sudegino televizorių, o moteriškei sutrikdė širdies ritmą.
Įkaista ir sprogsta
Žemės rutulyje vienu metu būna iki 1800 perkūnijų. Lietuvoje per metus vidutiniškai būna iki 30 dienų su perkūnijomis. Dažniausiai - vasaros mėnesiais. Rečiausiai perkūnas trankosi pajūryje, o dažniausiai Varėnos rajone.
Žaibas - tai didžiulė elektros kibirkštis, kurios ilgis nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų, o skersmuo - nuo 3 iki 12 centimetrų. Žaibai susidaro kamuoliniame lietaus debesyje įsielektrinus lietaus lašeliams. Jie būna linijiniai, horizontalūs, plokšti ir kamuoliniai. Tai priklauso nuo to, kaip vyksta elektros iškrova. Jei ji vyksta tarp debesies ir žemės - žaibas vertikalus. Jei tarp dviejų debesų - horizontalus. Debesyse būna plokščių elektros iškrovų. O štai kaip susidaro kamuolinis žaibas, niekas nežino. Griaustinis girdimas dėl to, kad žaibo kanale oras įkaista iki keliasdešimties tūkstančių laipsnių, plečiasi ir sprogsta.
Kaip apsisaugoti?
Dažniausiai gaisrai kyla kaimo vietovėse. Žaibai pavojingesni, jeigu pastatas stovi aukštoje vietoje, ant stogo yra išsikišusių daiktų (antenų, dūmtraukių, vėjarodžių) arba šalia auga dideli medžiai.
Miestuose ir gyvenvietėse, kur dėl įvairių įrengimų pastatai yra gerai įžeminti, žaibų sukeliami gaisrai daug retesni. Todėl, kol dar neįvyko nelaimė, geriausia ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jie jau yra, patartina patikrinti, ar jie gerai įžeminti, tvarkingi. Dėl žaibolaidžių įrengimo galima kreiptis į artimiausią miesto arba rajono priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, kurios pareigūnai patars, kokia artimiausia įmonė ar bendrovė juos galėtų pastatyti, patikrinti arba sutvarkyti.
Kadangi vasarą perkūnija ne retenybė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pataria gyventojams, kaip saugotis nuo žaibų. Anot pranešimo, žaibuojant ir griaudžiant geriau pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Būtina išjungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas.
Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai. Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.
Jeigu audra užklupo lauke, patariama nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškoti prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, vengti aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.
Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant reikia skubėti į krantą.
Griaudžiant patariama nebėgioti, nevažiuoti motociklu ar dviračiu, nelaikyti rankose metalinių daiktų.
Pamačius kamuolinį žaibą, rekomenduojama elgtis ramiai, nejudėti ir prie jo nesiartinti, nebandyti paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandyti nuo jo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie žmogaus.
Perkūnijos metu žmonės neturėtų lauke naudotis mobiliaisiais telefonais. Gydytojai pranešė apie 15 metų mergaitę, kurią parke kalbančią mobiliuoju telefonu nutrenkė žaibas. Nors vėliau ją pavyko atgaivinti, mergaitės sveikatai buvo padaryta negrįžtama žala ir praėjus metams po šio įvykio ji tebesėdi neįgaliųjų vežimėlyje. Medikai sako, kad dažniausiai, žaibui trenkus į žmogų, dėl didelio odos atsparumo žaibas pereina kūno paviršiumi ir įvyksta vadinamoji iškrova. Bet jei oda liečiasi su metaliniu daiktu, pavyzdžiui, telefonu, šis nutraukia iškrovą, todėl atsiranda didesnė tikimybė, kad žmogui bus pažeisti vidaus organai arba jis mirs.
