Irena ZUBRICKIENĖ
Kauno apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje du nepilnamečiai suvalkiečiai buvo kaltinami išniekinę viename Kazlų Rūdos savivaldybės (Marijampolės apskr.) kaime gyvenančią mažametę Giedrę (vardas pakeistas; dabar paauglei 14 metų).
Mažametę įkalino automobilyje
Trijulės keliai susiėjo 2003-iųjų rugpjūčio pabaigoje, kai atostogaujantys moksleiviai linksminosi Pilviškių miestelio (Vilkaviškio r.) kultūros namuose vykusiuose šokiuose. Į renginį su drauge ir dviem draugais buvo atvykusi ir netolimame kaime gyvenanti Giedrė, tuomet vos 12-metė merginukė. Bičiuliai nebuvo įsikibę vienas kito - linksminosi kas sau, o vėlų vakarą Giedrė patraukė dviejų vaikinų - pilviškiečio Tado D. ir Krūvelių kaime (Kazlų Rūdos sav.) gyvenančio Andriaus Š. - dėmesį (abiem tuomet buvo po šešiolika metų). Šiedu į šokius buvo atvykę Andriaus vairuojamu lengvuoju automobiliu. Tadas, kurį Giedrė pažinojo tik iš matymo, pakvietė mergaitę pasikalbėti automobilyje. Dvylikametė neatsisakė. Kai netrukus į mašiną atėjo Andrius ir Tadas pasiūlė visiems pasivažinėti, Giedrė nesutiko. Vos tik ji išlipo iš automobilio ir patraukė šokių salės link, Tadas mergaitę prisivijo ir sugriebė už rankos. Jis taip stipriai laikė, kad Giedrė muistydamasi nesugebėjo ištrūkti.
Suokalbiškai veikęs Andrius skubiai atidarė mašinos dureles ir Tadas jėga įstūmė panelę į automobilį. Užsirakinę paaugliai pradėjo kibti prie nelaisvėje atsidūrusios Giedrės. Jie greitai ir grubiai apnuogino mergaitę, pro automobilio langą išmetė jos palaidinukę ir pradėjo reikalauti meilės. Kai Giedrė pratarė rėksianti, Andrius užsiminė "nusuksiąs galvą", grasino "užmušiąs ir pakasiąs". Mergaitė dar gynėsi įkąsdama Tadui į ranką, tačiau vaikinų jėgos buvo didesnės. Abu, pakaitomis laikydami dvylikametę, po kelis kartus ją išniekino.
Nuo savo draugų, su kuriais atvyko į Pilviškius, atitrūkusi Giedrė tą vakarą liko vienui viena. Į tolokai esančius namus ji leidosi pėsčiomis. Verkiančią mergaitę, apsisiautusią svetimu drabužiu, sutiko jos draugė. Išgirdusi apie Giedrės bėdą, ji paragino netylėti ir skriaudikams nedovanoti. Šitaip apie nakties įvykius sužinojo Giedrės tėvai, Vilkaviškio policija.
Įtariamųjų "išpažintys" išsiskyrė
Įvykį pradėję tirti pareigūnai nukentėjusios mergaitės nurodytoje vietoje greitai aptiko ant žolės tebetysojusią jos palaidinukę. Tai buvo bene pirmasis rimtas ženklas, kad pareiškėja kalba tiesą - argi ji būtų išmėčiusi ir palikusi naktį savo drabužius, jeigu "meilės seansas" būtų vykęs geranoriškai? Be to, apie ant Giedrės kūno (krūtinės, rankų) aptiktas smurto žymes, būdingas išžaginimams, prabilo ir mergaitę apžiūrėjęs teismo medicinos specialistas, kuris patikino, jog iki įvykio dvylikametė buvo lytiškai nesubrendusi.
Užspeisti į kampą įtariamieji, kuriems buvo paskirtas namų areštas, elgėsi skirtingai. Andrius, pareigūnams paatviravęs, kad Giedrę, esą laisvo elgesio panelę (dvylikametę!), jam nurodė pačios mergaitės draugas Marius, neneigė buvusių lytinių santykių su ja, tik tvirtino, kad prieš Giedrę nesmurtavo. Tadas apskritai neigė visus jam mestus kaltinimus. Tokios pozicijos jis laikėsi ir teisme. Maža to - vaikinas dargi tikino lemtingąjį vakarą matęs, kaip Giedrė neva sėdėjo jos draugo, su kuriuo buvo atvažiavusi į Pilviškius, automobilyje kartu su tuo pačiu bičiuliu ir "ant nuogų kojų movėsi pėdkelnes". Deja, tokios Tado versijos teisėsaugininkams nepavyko įrodyti - ir pati Giedrė tai neigė. Duomenų, dėl kurių dvylikametė būtų norėjusi apkalbėti ir apšmeižti būtent tuos vaikinus, kurie atsidūrė teisiamųjų suole, taip pat nesurinkta. Be to, mergaitės psichologinę būseną tyrę specialistai nustatė, kad ji nelinkusi fantazuoti. Po nelemtojo vasaros įvykio Giedrė, jos motinos teigimu, tapo liūdnesnė, uždaresnė, greitai puolanti į ašaras, nenorinti išeiti iš namų.
Temidė buvo gailestinga
Abu vidurinių mokyklų vyresniosiose klasėse besimokantys vaikinai ant teisiamųjų suolo pateko pirmą kartą. Abu teigiamai charakterizuojami, kaip ir jų namiškiai. Nors valstybinį kaltinimą palaikiusi Kauno apygardos prokuratūros prokurorė siūlė nuteisti kaltinamuosius realiomis penkerių ir šešerių metų laisvės atėmimo bausmėmis, bylą išnagrinėjęs teismas žagintojams buvo gailestingesnis ir atlaidesnis. Tam pasitarnavo geros jaunuolių charakteristikos ir jaunas jų amžius - abu nepilnamečiai. Kaltę pripažinęs Andrius Š. nuteistas pusketvirtų metų, o Tadas D. - ketverių metų laisvės atėmimo bausmėmis. Abiem nuteistiesiems bausmės vykdymas atidėtas: trejus metus vaikinai nuolat bus teisėsaugininkų akiratyje ir turės laikytis teismo duotų įpareigojimų, suvaržančių jų elgesį.
Jeigu laisve pamaloninti jaunuoliai per trejus metus padarys naują nusikaltimą, jie automatiškai atsidurs už grotų. Ar tai suprato kiek arogantiškai elgęsis Tadas D., teismo proceso dalyviams liko paslaptis. Andriaus Š. elgesys ir nuotaikos tarsi išdavė, jog jis yra prislėgtas daugybės rūpesčių: kadangi ir tėtis, ir mama turi rimtų sveikatos problemų, pastaruoju metu Andrius - bene pagrindinis namų tvarkdarys. "Kelialapis" į "zoną" būtų tik dar labiau prislėgęs vaikino namiškius ir pasunkinęs jų dalią. Belieka tikėtis, kad abu švelniai nuteisti jaunuoliai įvertins Temidės parodytą pasitikėjimą.
