Birutė Karbauskienė
Netoli Marijampolės esančiame kaime vieną savaitgalį linksmybių ieškoję trys jaunuoliai tapo įtariamaisiais dvylikametės išžaginimo istorijoje. Užtat dabar vienas jų - Eimantas M. (17 m.) - kremta areštinės duoną (suimtas dešimčiai parų), kitas - Žilvinas B. (14 m.) - po apklausos išleistas būti "po tėvų ranka" (abu vaikinai yra to paties kaimo gyventojai), o trečiasis - Tadas P. (16 m.), manoma, šio nusikaltimo iniciatorius - paskelbtas ieškomu policijos, nes po pirmosios apklausos pasišalino ir prapuolė. Kadangi pastaruoju metu šis šešiolikmetis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, mažai tikėtina, jog jis pats geranoriškai prisistatys pareigūnams. Užpernai už vagystę lygtinai nuteistas paauglys, šiemet vėl kaltinamas naujoje vagystės baudžiamojoje byloje, o dabar - dar ir dėl išžaginimo, puikiai suvokia, kad tiek prisidirbusio asmens ateitis dabar tikrai jau aiški - laukia gyvenimas už grotų.
Aštuonias klases baigęs Tadas P. nuo praėjusio rugsėjo tapo Marijampolės profesinio rengimo centro moksleiviu, tačiau pulti į mokslus nesistengė, tik gyveno šios įstaigos bendrabutyje. Didžiausias jo pomėgis - valkiotis su panašaus likimo draugais ir gyventi savarankiškai. Su jais Tadas laiką leido ir lemtingąją dieną - gurkšnojo alų kaimo centre, stoviniavo prie baro ir užkabinėjo praeivius. Pavakarėjant Tado dėmesį patraukė kaimo keliu ėjusi Nijolė K., gyvenanti vienuose vaikų namuose. Gruodžio viduryje tryliktąjį gimtadienį sutiksianti mergaitė savaitgaliais atvykdavo į kaimą pas savo senelę. Tuokart ji iš senelės namų pėdino pas draugę.
Tadas pažinojo Nijolę, todėl tuoj pat užkalbino. Pamatęs, kad mergaitė nenusiteikusi bendrauti, Tadas pavadino ją žiurke ir užsipuolė neva už liežuvį - esą apkalbėjusi vieną jo draugą. Nijolė teisinosi niekam nieko blogo nepadariusi, tačiau bandos instinkto valdomi jaunuoliai neleido dvylikametei nueiti, sustabdė, "apdalino" keliais spyriais į nugarą ir griebė nešti toliau nuo kaimelio centro. Nijolė spardėsi ir rėkė, tačiau tarsi į azartišką žaidimą įsitraukę jaunuoliai buvo stipresni. Nuošalioje vietoje atsidūrusią vaikinų trijulę užvaldė noras nuveikti ką nors, jų supratimu, didvyriška. Čia Tadas dvylikametę ir išžagino. Draugeliai jam padėjo - mergaitę laikė. Paniekinti Nijolę ketino ir Eimantas, tačiau auka tapusios mažametės ašaros ir maldavimai paleisti vaikiną sustabdė. Liepęs susitvarkyti išsidraikiusius plaukus ir niekam nepasakoti, kas ką tik nutiko, Tadas nurodė Nijolei dingti. Pagrasino užmušti, jeigu būsią kitaip, ir dar patarė sakyti, kad buvo parkritusi, jeigu kas nors atkreiptų dėmesį į purvinus drabužius. Patys "ereliai" patraukė atgal į barą. Pažįstamų vaikinų patyčių auka tapusi Nijolė, pasiėmusi ant žolės paliktą Tado peilį, kuriuo jai buvo grasinta, parėjo į senelės namus ir iš karto papasakojo patyrusi seksualinę prievartą. Senelė ir jos sesuo apie tai tuoj pat pranešė policijai.
Tą patį vakarą visi trys įtariamieji buvo sulaikyti. Nustatyta, kad jie buvo išgėrę, o Nijolė - visiškai blaivi. Buvo akivaizdu, kad mergaitė patyrusi smurtą - apie tai bylojo jos veidą paženklinusios kraujosruvos. Sulaikytieji iš pradžių aiškino nieko nežiną apie Nijolės mėlynes ant veido, nes su ja neturėję jokių reikalų, bet netrukus prakalbo kitaip. Tadas patikino mergaitę norėjęs sumušti už apkalbas, o po to ji pati sutikusi patenkinti jo lytinę aistrą. Eimantas buvo atviresnis. Jis pareigūnams papasakojo tą patį, ką buvo pasakojusi Nijolė, tik nutylėjo apie savo vaidmenį šioje istorijoje.
Šiam įvykiui ištirti Marijampolės prokuratūroje iškelta baudžiamoji byla dėl mažametės išžaginimo. Baudžiamasis kodeksas už tokį nusikaltimą numato laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki penkiolikos metų. Nors Nijolę pažemino tik vienas Tadas, tačiau tokiu pat nusikaltimu, atrodo, bus apkaltinti ir jo pagalbininkai - mušę ir laikę auką. Be jų "talkos" Tadas vienas gal ir nebūtų susidorojęs su aktyviai besipriešinusia mergaite. Anot bylą tiriančio prokuroro Gedimino Bukausko, teisme bus įvertinti kiekvieno šio nusikaltimo dalyvio veiksmai, už kuriuos teismas turėtų skirti skirtingas bausmes.
- Pas mamą niekada nenorėčiau gyventi, nes ji man baisi. Pralakė visus šešis savo vaikus, išmėtė pati nežinodama kur. Man nereikia ir jokių globėjų, kurie globotinį pakenčia tik už tuos 500 kas mėnesį gaunamų litų. Kol laikys vaikų namuose, pastogę turėsiu. Nelaikys - vėl eisiu miegoti į šieno kūgį. Į koloniją nenorėčiau, bet jeigu teks joje atsidurti, nebūsiu "lopas", visų skriaudžiamas ir niekinamas, - "Akistatos" korespondentei prieš pusmetį yra sakęs Tadas P., dėl savo, atstumtojo, gyvenimo kupinas tulžies visam jį supančiam pasauliui ir galbūt todėl sėjantis aplinkiniams kančias bei skausmą.
