Pirmame Eurolygos etape „Žalgiris“ pasiekė tikrai daug. Trečia vieta grupėje – puikus rezultatas komandai, neturinčiai gerai sukomplektuotos sudėties. Todėl dar prieš Top- 16 etapo pradžią kilo klausimas ar kauniečiai dar sugebės nudžiuginti gerbėjus, ar teks tik stebėti kitų ekipų kovas dėl vietos aštuntfinalyje. Pirmasis pralaimėjimas prieš Atėnų „Panathinaikos“ 73:84 žinoma nenuteikia optimistiškai.
Iš gerų naujovių, atsiradusių „Žalgirio“ žaidime pirmojo etapo pabaigoje, vakar (02.24) matėsi tik gynyba. Rungtynių pradžioje ji buvo klaiki. Kauniečiai laisvai leido veržtis svečiams po krepšiu, šie ištampydavo gynybą ir lengvai rinko taškus tiek iš arti, tiek iš tritaškio zonos. Paskui du kėlinius matėme atvirkštinį vaizdą. Per juos „Žalgiris“ leido graikams pelnyti tik 28 taškus. Neatsitiktinai. Antanas Sireika dar kartą pademonstravo, jog išmano zoninę gynybą. Būtent jos dėka kauniečiai sustabdė „Panathinaikos“. Vėl lengvai didinti skirtumą graikai pradėjo tik ketvirtajame kėlinyje. Beje, tada „Žalgiris“ jau vėl beveik visą laiką gynėsi asmeniškai.
Gal suteiktų optimizmo ir tai, kad kauniečiai neblogai vertėsi be abiejų amerikiečių, bet čia yra ir neraminantis faktorius. Silpnas Tanokos Beardo žaidimas gali būti tik vienadienė nesėkmė. Visiems pasitaiko. O štai su Robertu Packu kažkas darosi. Pirmojo etapo pabaigoje jis jau rečiau griebdavosi iniciatyvos. „Žalgiris“ dėl to neatrodė blogiau. Atvirkščiai, susidarė vaizdas, jog amerikietis pradėjo žaisti labiau komandinį žaidimą. Tačiau R. Packo pasirodymas vakar kelia įtarimus, kad veteranui lieka vis mažiau jėgų. Amerikietis aikštelėje buvo net ne nulis. Jis buvo tikras minusas. Blogiausia, kad pakeisti jį nelabai yra kam, o žaisti visai be įžaidėjo nesiseka. Tą parodė ir trečiasis vakarykščio mačo kėlinys.
Atrodo, laikus, kai „Žalgiris“ rungtynių pradžioje greito žaidimo dėka pasiunčia varžovus į nokdauną, teks pamiršti. Kauno komanda – jau ne tamsusis arkliukas. Visi galėjo išsamiai išnagrinėti jos stilių. Pabėgti į greitą puolimą dabar sekasi vis rečiau. O regsti pozicines atakas „Žalgiriui“ vis dar sekasi sunkiai. Juolab, kad tritaškiai metimai ir vakar buvo silpnoji vieta.
Visa tai leistų pesimistiškai pareikšti, kad „Žalgirio“ laukia liūdnos mišios. Abejoti šia diagnoze verčia tik vienas faktas. „Panathinaikos“ – ko gero pati nepalankiausia ekipa iš visų trijų kauniečių varžovų Top-16 etape. Želko Obradovičiaus klubas tikrai moka primesti savo stilių. Be to, F grupėje daugiau niekas neturi tokio ilgo atsarginių suolelio. O dideliu žaidėjų pasirinkimu negalinčiam pasigirti „Žalgiriui“ tai – tikras peilis.
Atsarginiai tikrai suvaidino lemiamą vaidmenį. Kai „Panathinaikos“ pasivijo ir aplenkė kauniečius, ilsėjosi beveik visi graikų starto penketo žaidėjai. Savo darbą pelnant taškus padarė tiek Mikas Batistė, tiek Ibrahimas Kutluayus, tiek Fragiskas Alvertis. Patrickas Femerlingas padėjo užkaišyti skyles po krepšiu ir neutralizavo T.Beardą.
Prognozuoju, jog žaisti prieš kitas komandas „Žalgiriui“ turėtų būti lengviau. „Climamio“ propaguoja atvirą, atakuojantį krepšinį, kaip ir „Žalgiris“. „Tau Ceramica“ daugiausiai remiasi keliais, o ne dešimtimi krepšininkų ir vėlgi šiuo atžvilgiu kiek primena kauniečius.
Blogiausia tai, kad dabar jau net garbingas pralaimėjimas yra labai nepageidautinas reiškinys. Ypač namie. Dar viena nesėkmė Vitorijoje tikriausiai nubrauktų visas galimybes. Ir dar. Kažin ar vakarykštį pralaimėjimą galima pavadinti garbingu. Nieko keisto, kad kauniečiai ilgainiui neatlaikė graikų spaudimo. Neabejoju, jog ir nuovargis turėjo tam įtakos. Bet praskysti taip, kaip tai įvyko per paskutines dvi minutes, „Žalgiriui“ neleistina. 11 taškų, kuriuos sukaupė „Panathinaikos“, dar gali smarkiai atsirūgti. Kaip ir į aikštelę išmestas žiebtuvėlis, nors čia jau ne komandos, o sirgalių kultūros bėda.
