Valstybės saugumo departamento nuleidžiamos „informacijos‘ bei gandų burbulams, VSD vadovo pasisakymų svarstymams galo nematyti. Tikėtina, jog pats parlamentinis departamento veiklos tyrimas apaugs skandalingais fakteliais, palydimais nervingos kai kurių politikų giesmės apie būtinumą ginti įstaigoje susibūrusius, bendradarbiavimo su sovietiniu saugumu patirtį sukaupusius „valstybininkus“.
Niekas neginčys, jog specialiosios tarnybos būtinos kiekvienai valstybei. Tačiau klausimas, ką ir kaip veikia tos tarnybos. Demokratinėse valstybėse jos turi būti ne tik demokratijos (o ne vien valdžios klano) gynimo, bet ir demokratijos stiprinimo instrumentas. Tad klausimas, koks yra politinis elitas ir kaip jis panaudoja specialiąsias tarnybas?
Būdingas specialiųjų tarnybų bruožas – nuolatinės pastangos išvengti pernelyg įdėmaus visuomenės ir atstovaujamosios valdžios dėmesio, kuriant ir įtvirtinant savas žaidimo taisykles. Pasitelkus kai kuriuos politikus ar jų grupes tos taisyklės įteisinamos ir paverčiamos teisiniu kontrolės išvengimo pagrindu. Toks šių tarnybų bruožas gerai žinomas visų Vakarų šalių politikams, todėl ne tik sukurti aiškūs visuomenei nuolatinės parlamentinės priežiūros mechanizmai, tačiau nepaprastai jautriai reaguojama į menkiausius viešumon iškylančius nusižengimus ar prasilenkimus su demokratinės valstybės principais..
Su VSD veikla ir jos vadovais susijęs skandalas rodo, jog mūsų politiniam elitui nerūpi demokratijos plėtros, taip pat žmogaus teisių viršenybės įtvirtinimo klausimai – politinis elitas ne tik tenkinasi formaliomis demokratijos procedūromis, bet ir sumaniai jomis manipuliuoja. Manipuliacinį VSD veikos bei a. a. Vytauto Pociūno žūties pobūdį liudija pats parlamentinio tyrimo vyksmas – savanorišku bendradarbiavimu su sovietiniu KGB pasižymėjusį vadovą tiria kagėbizuotos sovietinės institucijos auklėtinis.
Drįsčiau manyti, jog VSD veiklos svarstymai yra labai svarbus visuomenės pilietinei savivokai dalykas. Kol visuomenė manys, o politikai tvirtins, kad specialiosios tarnybos atlieka labai reiškimgą, tačiau visiškai slaptą darbą, kuriam visuomenės dėmesys labai trukdo, tol ir demokratijos plėtrai, ir žmogaus teisėms esama labai realaus pavojaus. Brandžios demokratijos valstybėse nustatyti ne tik aiškūs teisiniai specialiųjų tarnybų veiklos rėmai bei procedūros, bet ir laiduojamos piliečių teisės žinoti bei tikrinti apie juos kaupiamus duomenis. Tokios teisės yra veiksminga atsvara specialiųjų tarnybų visagalybei bei galimai savivalei.
Lietuvos politikams nereikėtų išradinėti jokių dviračių – demokratinėse šalyse palyginti gerai veikia įvairūs specialiųjų tarnybų priežiūros mechanizmai, tačiau visi jie grindžiami piliečių teisių viršenybe. Ne sykį jau esu rašęs apie Jungtinėse Valstijose įtvirtintą „Privatumo apsaugos‘ (Privacy Act) įstatymų sistemą, kuri grindžiama labai aiškiu principu – kiekvienas pilietis turi teisę žinoti, kokią informaciją ta ar kita specialioji tarnyba yra apie jį sukaupusi.
Piliečio teisė žinoti apie jį sukauptą informaciją įstatymiškai tampa prievole specialiosioms tarnyboms pateikti tą informaciją piliečiui pareikalavus. Numatyta aiški atsakymo į piliečio paklausimą procedūra, atsakingo už atsakymą pareigybė (labai aukšta) ir teisinis ginčo sprendimo būdas. Negalima netenkinti paklausimo, galima tik dalį informacijos ‚pridengti“ valstybinės paslapties skraiste, tačiau ir ta dalis gali būt užginčijama teisme, kuris ir nusprendžia, kokia informacijos apimtis gali būt laikoma slapta bei nepraneština. Kitas svarbus dalykas tas, kas pilietis gali kreiptis į teismą dėl, jo manymu, iškreiptų ar neteisingų apie jį sukauptų duomenų sunaikinimo.
Vargu bau demokratine save laikančiai valstybei dera ir įsigaliojusi praktika, jog VSD teikia leidimus parlamentarams dirbti su slapta medžiaga. Sovietmečiu šitai buvo vadinama dopusk. Kitaip tariant, VSD suteikta teisė riboti parlamentaro galimybes atlikti savo pareigas. Tad šiuo atžvilgiu VSD yra aukščiau parlamento ir gali menipuliuoti kai kuriais parlamentarais.
Ar esama būtinumo suteikti VSD tokią galią? Nėra jokio būtinumo. VSD turi daug būdų, kaip tikrinti kandidatų į parlamentą „patikimumą“ ir gali duomenis teikti Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri priima sprendimą, leisti ar neleisti piliečiui dalyvauti rinkimuose. Tačiau išrinktiems parlamentarams turėtų galioti ne VSD pažymos, o Lietuvos įstatymai ir Seimo statutas.
Ar gali žmogaus teises gerbti ir jų viršenybę pripažinti įstaiga, kuri negerbia savo žuvusio darbuotojo atminimo? Manau, atsakymas labai jau aiškus. VSD vadovas neseniai Seime aiškino, jog a. a. V. Pociūnas buvęs geras analitikas, tačiau pasirodęs kaip nekoks vadovas, nes jam vadovaujant pora darbuotojų pasiprašę perkeliami į kitą skyrių. Tačiau ką tada sakyti apie kokios nors institucijos vadovą, kuriam pradėjus dirbti kai kurie darbuotojai pasiprašo atleidžiami ar pereina į kitas įstaigas?
Tokie paaiškinimai ne tik neetiški bei negarbingi, bet ir kelia daugiau klausimų. Juk dažniausiai naujas vadovas, ypač pasižymintis analitiniais gebėjimais, stengiasi naujame kolektyve pagerinti darbą, kitaip tariant, „pakelti kartelę“, tad kai kurie darbuotojai priversti išeiti. Manytina, jog ir a. a. V. Pociūnas stengėsi sutelkti savo skyrių naujiems uždaviniams, gal net atsikratyti kai kuriais darbuotojais dėl jam svarbiais atrodžiusių sumetimų. Tik gal pertvarkos ryžtas bei analitiniai gebėjimaiir ir nepatiko kai kuriems seniems kadrams?
Dabartinių skandalų gausa verste verčia politikus apsispręsti ir atverti KGB archyvus, kad kartą ir visiems laikams būtų sunaikinta galimybė manipuliuoti dalimi politikų bei visuomenės veikėjų, kurie praeityje vienaip ar kitaip bendravo su KGB. Toks apsivalymas neabejotinai padėtų gerinti visuomenės sveikatą. Apsivalymo būtinumą liudija ir Lenkijos pavyzdys. Mūsų žiniasklaida stebėtinai nutyli dabartinės Lenkijos valdžios pastangas paskatinti dekomunizacijos vyksmą, iškelti į viešumą slaptus archyvus ir juose sukauptus duomenis, kad kai kuriems politikams bei specialiųjų tarnybų darbuotojams nebeliktų galimybių žaisti nei politinių, nei ekonominių žaidimų. O juk iš savo strateginės partnerės galėtume ir pasimokyti.
