Partijos vadas, plačiais mostais pasisakydavęs prieš bet kurias partijas ir siekęs nebe partijų pagrindu renkamo Seimo, vėliau staigiai apvertė pažiūras ir įsteigė savo partiją.
Neslėpė tikslų: laimėti Seimo rinkimus ir sudaryti savo Vyriausybę, valdyti Lietuvą. Kaip Kėdainius, kur sava prokuratūra ir teismas, sava policija ir spauda, sava savivalda ir verslas, turėta net savas dvasios vadovas. Modelio pritaikymas, taip ir skelbė; o į rinkimus ėjo anksčiau nežinoma, tačiau KOMANDA. Viešiesiems ryšiams arba reklamai naudota silpnoji lietuvių vieta - krepšinis.
Po to, kai komanda liko be trenerio, nes jį išvarė iš aikštelės už blogą elgesį ir taškų klastojimą, o ir eiliniai žaidėjai kuo toliau, tuo labiau blizgėjo įtartinu prakaitu, atrodė, kad grįš žaidimas pagal Europos taisykles.
Tačiau nepanašu, nes ir treneris liko Vyriausybėje (supervyriausybėje), iš ten toliau tvarko negudrios valstybės reikalus ir teisėtvarka, nedrįstanti iškelti bylos už dokumento klastojimą, visuomenės apgaudinėjimą bei interesų konfliktą, vis labiau kėdainėja. Yra vilčių paimti Lietuvą, tą spuoguotąją mergą, iš antro karto.
Sėkmę dar vis lemia ne vien apgaulingo „pasitraukimo iš politikos“ manevras, bet ir valdančiųjų vertybinis požiūris. Jį tiksliai nusakė premjeras tada birželio mėnesį: „papuolė žmogus į situaciją“, kas čia tokio. Kad ir kaip sukčiautų, bet jeigu nebūtų papuolęs, tai „nieko čia nėra“.
Taip stipriname teisinę valstybę ir pilietiškumą koalicinių tarybų Lietuvoje.
Svarbiausia prakalti Mažeikius.
